Gydytojai perspėja, kad aukštas kraujospūdis ir per didelis blogojo cholesterolio kiekis kraujyje yra daugybės rimtų sveikatos problemų priežastis. Kas gali nutikti, kai užklumpa abi šios blogybės, kokią įtaką cholesterolis daro kraujospūdžiui?

Dalia VALENTIENĖ

Nei aukštas kraujospūdis, nei padidėjęs blogojo cholesterolio lygis skausmo paprastai nesukelia, todėl dažnas pavėluotai susirūpina šiais rizikos veiksniais. Dėl jų ilgainiui išsivysto aterosklerozė, formuojasi aterosklerozinės plokštelės, tampančios trombų užuomazgomis, o vieną dieną, užsikimšus kraujagyslei, gali ištikti miokardo infarktas. Dėl ilgą laiką negydytos ar nepakankamai koreguotos arterinės hipertenzijos ar įvykusio miokardo infarkto gali grėsti ir širdies nepakankamumas.

Higienos instituto duomenimis, mūsų šalyje kraujotakos sistemos ligomis serga daugiau nei trečdalis vidutinio amžiaus gyventojų. Kasmet jos nusineša daugiausia gyvybių – pernai nuo jų mirė 22,9 tūkst. žmonių, daugiau nei pusė visų mirusiųjų. Pasak gydytojos kardiologės dr. Egidijos Rinkūnienės, pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra arterinė hipertenzija, paprastai tariant, aukštas kraujospūdis, ir dislipidemija – didelis blogojo cholesterolio kiekis kraujyje.

„Širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programos duomenys rodo, kad padidėjęs cholesterolio kiekis nustatomas 9 iš 10 vidutinio amžiaus, 45–65 metų, šalies gyventojų, ir tai jau yra epidemijos lygis, o arterinė hipertenzija – daugiau nei 5 iš 10.

Negydomos šios būklės labai dažnai tampa infarkto, insulto priežastimi. Rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja, jei arterinė hipertenzija diagnozuojama kartu su dislipidemija, o tokie atvejai – itin dažni“, – dėsto dr. E. Rinkūnienė.

Cholesterolis kelia kraujospūdį

Gydytojai visada pabrėžia, kad reikia skirti blogąjį ir gerąjį cholesterolį. Blogieji riebalai – tai mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis ir trigliceridai. Gerąjį cholesterolį sudaro didelio tankio lipoproteinai (DTL). Visų lipidų sveiko žmogaus kraujyje ir ląstelėse turi būti saikingai. Visiškai be cholesterolio neišgyventume, nes jis reikalingas smegenims, taip pat būtinas organizmui, kad normaliai funkcionuotų ląstelės, kad vyktų virškinimas, hormonų gamyba ir kiti procesai.

Svarbu ne tik tai, kiek organizme yra gerojo ar blogojo cholesterolio, bet ir lipidų santykis, nes kai jų yra per daug, progresuoja aterosklerozė – siaurėja arterijos, o tai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Beje, pavojingas yra ne tik cholesterolio lygio padidėjimas, bet ir per didelis jo sumažėjimas.

Kad Lietuvoje daugeliui žmonių nustatomas per didelis blogojo cholesterolio kiekis, pasak medikės, labiausiai lemia genetika, mitybos ypatumai, nejudrus gyvenimo būdas, fizinio krūvio stoka. Blogasis, t. y. MTL, cholesterolis ypač linkęs kauptis vyresniame amžiuje. Bėgant metams medžiagų apykaita lėtėja, suvalgome tiek pat maisto, kaip ir anksčiau, tačiau ląstelės taip sparčiai, kaip jaunystėje, neatsinaujina, tad dalis cholesterolio nesunaudojama. Kai blogojo cholesterolio atsiranda per daug, jis pradeda kauptis ant kraujagyslių sienelių.

Nors tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje nėra labai įprasta, gydytoja kardiologė dr. E. Rinkūnienė pataria reguliariai atlikti šį tyrimą. „Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad per didelis cholesterolio kiekis skatina kraujospūdžio didėjimą. Aukštas cholesterolio lygis pažeidžia vidinį kraujagyslių sluoksnį – endotelį, dėl to sutrinka fiziologinis vazomotorinis kraujagyslių aktyvumas, didėja kraujospūdis ir išsivysto arterinė hipertenzija. Nekoreguojamas, dažnai smulkmena laikomas cholesterolio lygis užsuka visą širdies ir kraujagyslių ligų mechanizmą“, – aiškina gydytoja.

Dr. E. Rinkūnienės teigimu, jei žmogui nustatoma ir arterinė hipertenzija, ir pernelyg didelis blogojo cholesterolio kiekis kraujyje, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis išauga kelis kartus. „Pasaulyje lipitenzija nustatoma daugiau nei pusei pacientų, sergančių arterine hipertenzija, Lietuvoje – net 90 proc. Dažnai žmonės šių būklių neįvardija kaip ligų ar net nežino, kad serga šiomis ligomis, nes jaučiasi visiškai gerai. Dislipidemija visai nesukelia simptomų, o iš sergančiųjų arterine hipertenzija simptomus junta tik trečdalis.

Būna atvejų, kai į reanimacijos skyrių dėl miokardo infarkto patekę žmonės sako, kad jie yra visiškai sveiki, bet patikrinus nustatomas ir aukštas kraujospūdis, ir padidėjęs cholesterolio kiekis. Riba tarp sveiko ir ligoto žmogaus šiuo atveju yra labai slidi, todėl itin svarbu žinoti apie šiuos rizikos veiksnius. Tik juos žinant galima gydyti ir išvengti infarktų, insultų bei mirčių“, – teigia medikė.

Į padidėjusį blogojo cholesterolio lygį žmogus paprastai atkreipia dėmesį tik tada, kai nuokrypis nuo normos būna labai žymus, liga – įsisenėjusi. Tada gali atsirasti matomų cholesterolio sankaupų akių vokų kampuose, ant delnų, aplink kelių, alkūnių sąnarius. Kartais dėl šios priežasties ne iškart kreipiamasi į kardiologus. Pavyzdžiui, esant itin didelei trigliceridų koncentracijai, pasireiškus pankreatitui, viduriavimui, neretai pacientai iš pradžių apsilanko pas kitų sričių gydytojus ir tik vėliau – pas kardiologus.

Dažnai manoma, kad jei kraujospūdis ar cholesterolio kiekis kraujyje yra padidėjęs nežymiai, gydytis nereikia. Medikė tikina, kad jeigu šios ligos užklumpa kartu, dažnai net ir ne itin dideli rodikliai lemia didelę riziką.

„Todėl vertindami širdies ir kraujagyslių ligų riziką paprastai atkreipiame dėmesį ne į vieną veiksnį, o į veiksnių derinį, nes jie sustiprina vienas kito poveikį ir dar labiau padidina ligų tikimybę. Tada pagal tam tikrus kriterijus nustatoma, kokia yra bendra šios grupės ligų rizika: maža, vidutinė, didelė ar labai didelė. Mažos ir vidutinės rizikos grupių pacientams gali pakakti pakoreguoti gyvenseną, esant didelei ir labai didelei rizikai, būtinas medikamentinis gydymas“, – aiškina gydytoja kardiologė dr. E. Rinkūnienė.

Kaip išvengti blogiausio scenarijaus?

Jeigu žinotume, kad ištiks infarktas ar insultas, tikrai nedelstume pasirūpinti savo sveikata. Tačiau tikslių prognozių dažniausiai nežinome. Išmintingi tikisi geriausio, bet ruošiasi blogiausiam ir reguliariai apsilanko pas gydytojus, atlieka būtinus tyrimus. Jei nesijaučiate labai sveiki, kontroliuokite širdies ir kraujagyslių ligas lemiančius veiksnius.

* Reguliariai matuokite arterinį kraujospūdį, ypač jei esate vyresnio amžiaus. Normalus sveiko suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg, o padidėjusiu laikomas tada, kai viršija 130/80 mmHg. Pastebėjus, kad kraujospūdis peržengia normos ribas, reikėtų ilgai nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Jis, esant reikalui, paskirs gydymą. Hipertenziją svarbu pažaboti, nes ji didina ne tik insulto, koronarinės širdies ligos, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo, bet ir inkstų nepakankamumo riziką.

* Tirkite cholesterolio kiekį kraujyje. Cholesterolio kiekio kraujyje reguliavimas – vienas pagrindinių veiksnių siekiant užkirsti kelią aterosklerozei. Kraujo riebalų, skirstomų į bendrąjį cholesterolį (BCh), MTL cholesterolį, DTL cholesterolį ir trigliceridus (TG), organizme turėtų būti saikingai. Sveiko (širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu nesergančio) žmogaus bendrojo cholesterolio lygis, specialistų teigimu, neturėtų viršyti 5 mmol/l, o MTL – 3 mmol/l.

* Stebėkite kūno masės indeksą (KMI). Nutukusių, KMI normų neatitinkančių žmonių kraujagysles greičiau pažeidžia aterosklerozė, taip pat kyla didesnė grėsmė susirgti koronarine širdies liga, dažniau ištinka staigi mirtis. KMI gali svyruoti tarp 18,5–25, bet neturėtų viršyti 30. Nutukimas kelia dar didesnę riziką širdžiai, ypač jei riebalai kaupiasi liemens srityje, todėl vertėtų matuoti ne tik KMI, bet ir liemens apimtį. Vyrų liemens apimtis turėtų būti iki 94 cm, moterų – iki 80 cm. Pilvinis nutukimas fiksuojamas, kai apimtis išauga 8 cm.

* Gyvenkite sveikai. Derėtų atsisakyti žalingų įpročių: saikingai vartoti alkoholį, nerūkyti. Rūkymas ne tik kenkia kvėpavimo sistemai, bet ir pažeidžia vidinį kraujagyslių sienelių sluoksnį, todėl prasideda aterosklerozė. Rinkitės sveiką maistą – pirmenybę teikite lapinėms, ankštinėms daržovėms, vaisiams ir uogoms, liesoms ir riebioms žuvims, paukštienai be odelės, liesiems pieno produktams, venkite ar atsisakykite mėsos gaminių, saldžių kepinių, su riebalais keptų bulvių, riebių pieno produktų. Gausus gyvūninės kilmės riebalų, angliavandenių ir druskos kiekis maiste itin kenkia širdžiai ir kraujagyslėms.

Be abejo, labai svarbu bent pusvalandį per dieną 4 ar 5 kartus per savaitę būti fiziškai aktyviems.

* Jei norite dar labiau kontroliuoti cholesterolio lygį, t. y. ne tik sumažinti blogojo kiekį, bet ir pagerinti kraujotaką, apsisaugoti nuo trombų, sustiprinti kraujagysles, slopinti aterosklerozės vystymąsi, galite vartoti tam tikrus papildus. Specialistų teigimu, tam tinka natokinazė (fermentas, išgautas iš sojų pupelių), monakolinas K (iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių) ir kofermentas Q10. Monakolinas K, kaip biologiškai itin aktyvus junginys, cholesterolio koncentraciją kraujyje gali sumažinti apie 20–30 proc., natokinazė mažina kraujotakos sutrikimų riziką, gerina kraujo cirkuliaciją ir saugo nuo trombų, o kofermentas Q10 stiprina kraujagysles.

Vertėtų žinoti, kad Lietuvoje jau ne vienus metus vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys, dar nesirgę miokardo infarktu ar insultu, kartą per metus gali pasitikrinti sveikatą kreipęsi į savo šeimos gydytoją. Konsultacijos metu pamatuojamas kraujospūdis ir kiti rodikliai, atliekamas kraujo tyrimas cholesterolio ir gliukozės koncentracijai nustatyti.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.