Savaitės kalendorius: Pripetės miesto Ukrainoje įkūrimas ir kiti svarbūs įvykiai

Savaitės kalendorius: Pripetės miesto Ukrainoje įkūrimas ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 50 metų


ĮKURTAS PRIPETĖS MIESTAS


1970 m. vasario 4 d. Ukrainoje, Kijevo srityje, įsteigtas Pripetės miestas Černobylio atominės elektrinės statytojams ir darbuotojams gyventi. Jis įkurtas to paties pavadinimo upės pakrantėje, 3 km nuo elektrinės, 111 km nuo Kijevo. 1986 m. mieste gyveno 49,4 tūkst. žmonių. Įvykus avarijai atominėje elektrinėje, 1986 m. balandžio 26 d. gyventojai buvo priversti palikti visą savo turtą (butus, asmeninius daiktus) ir evakuoti. Atlikus dalinę dezaktyvaciją, šiuo metu į Pripetę organizuojamos ekskursijos. Dalis evakuotų Pripetės gyventojų buvo apgyvendinti už 50 km naujai pastatytame Slavutyčo mieste.


Savaitės kalendorius: Pripetės miesto Ukrainoje įkūrimas ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 130 metų


GIMĖ POVILAS PLECHAVIČIUS


1890 m. vasario 1 d. Bukančiuose (Mažeikių r.) gimė Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas Povilas Plechavičius. Maskvoje baigė gimnaziją ir komercijos institutą, vėliau mokėsi Orenburgo kavalerijos karo mokykloje. Tarnaudamas Rusijos kariuomenėje, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, buvo tris kartus sužeistas. 1918 m. kartu su broliu, taip pat karininku Aleksandru Plechavičiumi grįžo į Lietuvą. Subūrė Žemaičių rinktinę ir kovojo su bolševikais, bandžiusiais užgrobti valdžią Lietuvoje. Tapo Sedos, Mažeikių karo komendantu, vėliau kovojo su bermontininkais, lenkais. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.


Užėmė įvairias pareigas Lietuvos kariuomenėje, 1926 m. baigė Generalinio štabo akademiją Prahoje. Tų pačių metų gruodžio 26 d. buvo vienas iš valstybės perversmo, leidusio ateiti į valdžią Antanui Smetonai, vadovų. 1927–1929 m. – kariuomenės štabo viršininkas. Išėjęs į atsargą ūkininkavo. 1940 m. birželio 15 d. pasitraukė į Vokietiją, 1941-aisiais vėl grįžo į Lietuvą. 1944 m. įkūrė Vietinę rinktinę. Atsisakęs vykdyti nacių reikalavimą perduoti rinktinės dalinius vokiečiams, gegužės 15 d. buvo suimtas ir išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą, vėliau laikytas Dancige (Gdanske), Klaipėdoje. Antrosios sovietų okupacijos pradžioje išvyko į Vokietiją, atsidūrė britų okupacinėje zonoje. Sovietai planavo pagrobti P. Plechavičių ir išvežti į Sovietų Sąjungą. 1949 m. P. Plechavičius pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas, aktyviai dalyvavo išeivijos lietuvių veikloje. Mirė Čikagoje 1973 m. gruodžio 19 d.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: Pripetės miesto Ukrainoje įkūrimas ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 90 metų


GIMĖ VYTAUTAS RAUDELIŪNAS


1930 m. vasario 2 d. Padaliuose (Kaišiadorių r.) turtingų ūkininkų šeimoje gimė teisės istorikas Vytautas Raudeliūnas. Mokėsi Padalių pradžios mokykloje, Kaišiadorių gimnazijoje. 1948 m. buvo ištremtas į Sibirą, Krasnojarsko kraštą. Irkutske baigė kūno kultūros technikumą, o Almatoje (Kazachstane) – kūno kultūros institutą ir pradėjo teisės studijas. Sportiškas vyras pasižymėjo kaip lengvaatletis. 1958-aisiais grįžo į Lietuvą. Tęsė teisės studijas Vilniaus universitete, dirbo treneriu. Vėliau dirbo Ekonomikos institute, Vilniaus universiteto Teisės fakultete, Kultūros ministerijoje, Kultūros, filosofijos ir meno institute. Daug metų tyrinėjo Lietuvos teisės istoriją, dirbo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos archyvuose, parengė reikšmingų istorijos šaltinių publikacijų, mokslinių straipsnių. Buvo vienas aktyviausių Tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo proceso „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ organizatorių ir dalyvių. Mirė 2002 m. gegužės 4 d. Vilniuje, palaidotas Paparčiuose (Kaišiadorių r.).


Savaitės kalendorius: Pripetės miesto Ukrainoje įkūrimas ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 20 metų


ŽUDYNĖS ČEČĖNIJOJE


2000 m. vasario 5 d. Čečėnijos sostinės Grozno priemiestyje Rusijos pajėgos surengė civilių gyventojų žudynes. Tuo metu vyko Antrasis Čečėnijos karas. Artėjant rusų pajėgoms, daugelis priemiesčio gyventojų pasitraukė, bet apie 2 tūkst. liko namuose. 1999 m. gruodį priemiestį pradėjo apšaudyti aviacija ir artilerija, žuvo 75 gyventojai. Vasario 5 d. įžengė Rusijos milicijos specialiosios paskirties dalinio (OMON) pareigūnai iš Sankt Peterburgo ir Riazanės. Milicininkai plėšikavo ir surengė žudynes, jų aukomis tapo 26 gyventojai, tarp jų – 11 vyresnių nei 60 metų žmonių, devintą mėnesį nėščia moteris, metukų vaikas. Rusijos teisėsauga kaltųjų taip ir nenubaudė, tik pripažino, kad buvo vykdoma „specialioji operacija“. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė kaltais OMON pareigūnus.


Savaitės kalendorius: Pripetės miesto Ukrainoje įkūrimas ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 70 metų


MIRĖ JANAS BULHAKAS


1950 m. vasario 4 d. Gižycke (Lenkijoje) mirė fotografas Janas Bulhakas. Gimė 1876 m. spalio 6 d. Astašyne (Baltarusijos Gardino srities Kareličų rajone). Mokėsi gimnazijoje Vilniuje, studijavo filosofiją Jogailos universitete Krokuvoje. Pradėjo domėtis fotografija, mokėsi fotografuoti (iš pradžių – savarankiškai, vėliau baigė kursus Drezdene, Vokietijoje). 1912 m. įkūrė fotografijos studiją Vilniuje. Daug dėmesio skyrė dabartinės Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos teritorijų kultūros vertybėms, vietovaizdžiams, pastatams, du kartus (1912–1919 ir 1944 m.) nuosekliai nufotografavo daugybę Vilniaus miesto objektų. Tai tapo dokumentiniais įrodymais, kokią žalą miestui padarė 1944-ųjų vasarą vykusios sovietų kovos ir kiek paveldo pastatų buvo galima (dažnai – gana nesunkiai) atstatyti, bet sovietų valdžia juos nugriovė. Tarpukariu J. Bulhakas vadovavo Vilniuje veikusiai Fotografijos mėgėjų draugijai, dėstė Stepono Batoro universitete, parašė kelias knygas apie fotografiją, atsiminimų, novelių, eilėraščių, parengė fotografijos albumų. Dalyvavo net 174 tarptautinėse parodose. Nemažai negatyvų buvo prarasta karo metais. J. Bulhako kūrybinis palikimas – neįkainojamas, perteikiantis ne tik praeities vaizdus, bet ir dvasią.