Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Evaldo Lasio nuotr., muziejus.lt


Prieš 40 metų


ATIDARYTAS LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS


1979 m. liepos 28 d. Klaipėdoje, šiauriniame Kuršių nerijos pusiasalio gale, Kopgalyje, ties uosto vartais esančiame XIX a. statytame, Antrojo pasaulinio karo metais labai apgriautame, o vėliau atstatytame Nerijos forte duris lankytojams atvėrė Lietuvos jūrų muziejus, pradėtas kurti 1975 m. (pirmasis direktorius – Aloyzas Každailis). Šiuo metu tai didelis kompleksas, kuriame galima susipažinti su jūrų ir vandenynų gamtos turtais, laivybos istorija, pamatyti daugybę gyvų eksponatų (žuvų, jūrų žinduolių, moliuskų, pingvinų ir kt.), pasigrožėti dresuotų delfinų, jūrų liūtų programomis, aplankyti istorinius laivus, etnografinę žvejo sodybą. Vienas populiariausių Lietuvos muziejų neseniai iš esmės atnaujintas, labai gausiai lankomas svečių iš Lietuvos ir užsienio šalių. Muziejuje plėtojama ne tik edukacinė, bet ir mokslinė veikla.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 470 metų


GIMĖ MIKALOJUS KRISTUPAS RADVILA NAŠLAITĖLIS


1549 m. rugpjūčio 2 d. Čmieliuvo pilyje Lenkijoje gimė kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Jo tėvas buvo Mikalojus Radvila Juodasis, motina – Elžbieta Radvilienė. Teigiama, kad Našlaitėliu dar vaikystėje Mikalojų Kristupą Radvilą praminė karalius Žygimantas Augustas. Anot Radvilų giminės biografo Edvardo Kotlubajaus, karalius, įgrisus žiūrėti fejerverką, surengtą vieno senatoriaus ir rūmų damos vestuvių proga, tyliai pasišalino į apartamentus. Ten rado visų apleistą, savo lovelėje garsiai verkiantį mažąjį kunigaikštį.


Karalius ėmė raminti, vadinti visų apleistu vargšu našlaitėliu. Tai išgirdo atėję paskui karalių rūmininkai ir papasakojo didikams šį atsitikimą. Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus vaikystėje buvo auklėjamas protestantizmo dvasia, tačiau išvykęs studijuoti į Romą (dar mokėsi Leipcige, Strasbūre, Paryžiuje), perėjo į katalikybę ir tapo aršiu kontrreformacijos šalininku. Kartu su karaliumi Steponu Batoru dalyvavo Livonijos kare, buvo sužeistas kautynėse su rusais. Tapo LDK rūmų maršalka, vėliau – didžiuoju maršalka. Išgarsėjo savo kelione po Artimuosius Rytus.

REKLAMA


1583–1584 m. jis aplankė Kretą, Kiprą, Siriją, Palestiną ir Egiptą. Kelionę aprašė knygoje „Kelionė į Jeruzalę“. Grįžęs į Lietuvą, daug dėmesio skyrė Radvilų rezidencijai Nesvyžiuje (dab. Baltarusijoje), čia pastatė puikią mūrinę pilį, bene pirmąją LDK teritorijoje barokinę bažnyčią, išplėtė miestą. Buvo Trakų, vėliau Vilniaus vaivada. Labai rūpinosi kartografijos darbais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, surengė specialią ekspediciją, o 1613 m. Amsterdame kunigaikščio iniciatyva buvo išspausdintas vienas tiksliausių LDK žemėlapių. Susituokęs su Elžbieta Eufemija Višniovecka, Mikalojus Kristupas Radvila susilaukė šešių sūnų ir trijų dukterų. 1616 m. vasario 28 d. kunigaikštis mirė Nesvyžiuje.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 600 metų


DEFENESTRACIJA PRAHOJE


1419 m. liepos 30 d. Čekijos sostinėje Prahoje įvyko pirmoji defenestracija. Tai terminas, reiškiantis susidorojimą su žmonėmis, išmetant juos pro langą ( lot. de fenestra – pro langą). Tuo metu Čekijoje vyko platus husitų judėjimas; jo nariai siekė bažnytinių reformų bei platesnių teisių čekų tautai ir kalbai (Čekijoje labai stiprios buvo vokiečių pozicijos). Liepos 30 d. husitų minia, vedama kunigo Jano Želivskio, surengė eitynes miesto rotušės link, buvo reikalaujama išlaisvinti suimtus bendraminčius. Tada kažkas iš rotušės pastato sviedė akmenį ir pataikė į per procesiją nešamą monstranciją. Įsiutę husitai įsiveržė į pastatą ir pro langus išmetė ant grindinio burmistrą, teisėją ir septynis tarybos narius, o minia juos pribaigė. Po šio įvykio prasidėjo vadinamieji husitų karai, kurie truko iki 1436 m. Defenestracijos Prahoje vyko ir vėliau, 1483 m., 1618 m., kai tokiu būdu buvo susidorota su neįtikusiais pareigūnais.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 430 metų


MIRĖ HENRIKAS VALUA


1589 m. rugpjūčio 2 d. Sen Klu (šalia Paryžiaus) mirė Henrikas Valua, 1574 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1573 –1575), Prancūzijos karalius Henrikas III (1575 – 1589). Karaliaus Henriko II ir Kotrynos Mediči sūnus gimė 1551 m. rugsėjo 19 d. Fontenblo. 1572 m. nepalikęs įpėdinio, mirė Abiejų Tautų Respublikos valdovas Žygimantas Augustas. Naujuoju valdovu išrinktas prancūzas Henrikas Valua. Jis sutiko pasirašyti aktą, kuriuo pripažino labai plačias didikų ir bajorų teises bei monarcho teisių ribotumą. Karalius negalėjo žengti rimtesnio žingsnio be Seimo pritarimo.


Po karūnavimo soste naujas 23 metų valdovas teišbuvo keturis mėnesius. Nemokėjo ir nesimokė kalbėti lenkiškai, nesidomėjo, kas vyksta valstybėje. Dvariškius stebino mūsų kraštuose vyrų tuomet dar nenešioti auskarai ir riebiu pudros sluoksniu padengtas karaliaus veidas. Naktimis jis pramogaudavo, o dieną miegodavo. Sužinojęs, jog mirė brolis Prancūzijos valdovas Karolis IX, karalius Henrikas kartu su bičiuliais prancūzais pabėgo iš Krokuvos. Prie Lenkijos sienos valdovą pasivijo lenkų didikai ir prašė karalių apsigalvoti, bet šis tik pažadėjo po kelių mėnesių grįžti. Tapęs Prancūzijos karaliumi Henriku III, savo pažado netesėjo. Prancūzijoje karalių, įsivėlusį į religines kovas tarp katalikų ir protestantų, sulaukusį vos 37-erių, nudūrė dominikonų vienuolis.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 200 metų


GIMĖ HERMANAS MELVILIS


1819 m. rugpjūčio 1 d. Niujorke gimė amerikiečių rašytojas Hermanas Melvilis. Pasaulio literatūros klasika tapusio romano „Mobis Dikas, arba Baltasis banginis“ autorius būdamas dvylikos metų liko be tėvo, kuris paliko šeimai didžiules skolas. Berniukas parsisamdė į laivyną, tapo junga, plaukiojo po Ramųjį vandenyną. Dirbdamas laivuose, patyrė gausybę nuotykių, pabuvojo Markizo salų čiabuvių nelaisvėje. Trumpai dirbo mokytoju. Įpusėjęs trečią dešimtį, atsidėjo literatūrinei veiklai. Dokumentiniai romanai apie Polinezijos salų čiabuvius, jūrininkų gyvenimą lėmė H. Melviliui šlovę ir pripažinimą, bet pagrindinis jo šedevras „Mobis Dikas“ liko amžininkų nesuprastas, o kritikai sumaišė jį su žemėmis. Vėliau H. Melvilis dirbo muitinės tarnautoju. Greta prozos ėmėsi ir poezijos. 1891 m. rugsėjo 28 d. mirė Niujorke, sulaukęs 72-ejų. Paskutinis jo kūrinys buvo apysaka „Bilis Badas“, išspausdinta jau po rašytojo mirties. Tik po kelių dešimtmečių H. Melvilio kūryba buvo atrasta iš naujo ir įvertinta.