Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 630 metų


KOSOVO KAUTYNĖS


1389 m. birželio 15 d. Kosove, greta dabartinės jo sostinės Prištinos, įvyko kautynės, kuriose Osmanų imperijos kariuomenė, vadovaujama sultono Murado I, sumušė Serbijos ir jos sąjungininkų (Bosnijos, rumunų, albanų ir kt.) pajėgas, vadovaujamas serbų kunigaikščio Lazario Hrebeljanovičiaus. Turkų buvo nuo 27 iki 40 tūkst., jų priešininkų – nuo 12 iki 30 tūkst. (skaičiai šaltiniuose skiriasi). Osmanų imperija bandė įtvirtinti savo valdžią Balkanuose, o įvairių tautybių vietos gyventojai intensyviai priešinosi. Kosovo kautynėse turkai įveikė savo priešininkus, nužudė į nelaisvę paimtą serbų vadą. Tačiau jų pergalę aptemdė sultono žūtis: Muradą I durklu nudūrė į jo palapinę patekęs serbų didikas Milošas Obiličius. Šis apsimetė pereinąs į turkų pusę ir paprašė susitikti su sultonu. Nudūręs sultoną, jis pats tuojau žuvo nuo apsaugininkų rankų.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 150 metų


MIRĖ ČARLZAS STERTAS


1869 m. birželio 16 d. Čeltname (Anglijoje) mirė keliautojas ir kolonijinės administracijos valdininkas, žymus Australijos tyrinėtojas Čarlzas Stertas. Jis gimė Indijoje, Bengalijos regione, 1795 m. balandžio 28 d. Penkerių metų berniuką tėvai parvežė į gimtąją Angliją, kad jis čia baigtų mokslus. Č. Stertas studijavo Kembridže, 1813 m. pradėjo tarnybą Didžiosios Britanijos kariuomenėje, dalyvavo garsiajame Vaterlo mūšyje. 1827-aisiais vadovavo kariams, laive saugojusiems nuteistuosius, gabenamus katorgai į Australiją. Atvykęs į šį žemyną, buvo sužavėtas jo gamtos bei klimato ir gavo leidimą čia tęsti tarnybą. Nuo 1828 m. kartu su bendražygiais pradėjo rengti geografines ekspedicijas į žemyno gilumą, atrado Mario upę ir ištyrė jos baseiną. 1844–1845 m. pabandė iš Adelaidės keliauti į šiaurę ir pereiti visą žemyną, bet, pasiekęs jo vidurį, pasuko atgal, nes išseko vandens atsargos. Šio žygio metu padarė daug reikšmingų atradimų. Vėliau buvo dviejų Australijos dalių – Viktorijos ir Kvinslando – gubernatoriumi.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 200 metų


GIMĖ ANTANAS JUŠKA


1819 m. birželio 16 d. Daujotuose (Raseinių r.) gimė kunigas, tautosakininkas ir leksikografas Antanas Juška. Baigęs Vilniaus kunigų seminariją, kunigavo įvairiose parapijose – Pušalote (Pasvalio r.), Vilijoje (Kauno r.), Veliuonoje (Jurbarko r.) ir kitur. Užrašinėjo liaudies dainas, jų melodijas, aprašinėjo vietos vestuvių papročius, surinktą informaciją publikavo. Dirbo labai metodiškai, tekstus užrašė autentiškai, neiškreipdamas ir neinterpretuodamas, nurodydavo tautosakos pateikėjų duomenis. Tai tapo pavyzdžiu kitiems tautosakos rinkėjams. 1863 m. išleido elementorių „Abecela“, jame vietoj lenkiškų raidžių cz ir sz vartojo č ir š. Sudarė lietuvių–lenkų, latvių–lietuvių–lenkų kalbų žodynus. Per 1863–1864 m. sukilimą buvo rusų valdžios suimtas, kalintas. 1879-aisiais išvyko į Kazanę (Rusijoje) pas ten mokytojavusį brolį, žymų kalbininką Joną Jušką (1815–1886). Ten ir mirė 1880 m. lapkričio 1 d. Abiejų brolių Juškų palaikai 1990 m. buvo parvežti iš Rusijos ir perlaidoti Veliuonoje.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 100 metų


NUSKANDINTI VOKIETIJOS KARO LAIVAI


1919 m. birželio 21 d. Skapos įlankoje (Orknio salose, Didžiojoje Britanijoje) internuoti Vokietijos karo laivyno jūrininkai nuskandino 52 laivus, kad šie neatitektų sąjungininkams. Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, didelė dalis jos karinio laivyno buvo laikoma įlankoje laukiant, kol karą laimėjusios valstybės nuspręs viso vokiečių karinio laivyno likimą. Laivai negalėjo išplaukti iš uosto (prie jo vartų budėjo britų laivų eskadra), bet juose buvo palikti vokiečių jūrininkai, vadovaujami admirolo Liudvigo fon Roiterio. Jis neabejojo, kad sąjungininkai nuspręs išsidalyti Vokietijos karo laivus, todėl slapta įsakė savo jūrininkams vienu metu nuskandinti visus laivus. Prieš tai juose buvo iškeltos Vokietijos vėliavos. Britams šis vokiečių žingsnis buvo visiškai netikėtas. Kai laivai pradėjo grimzti į dugną, o vokiečių jūrininkai gelbėjimosi valtimis plaukė kranto link, kilo susidūrimų, juose žuvo devyni vokiečiai. Tai buvo paskutinės Pirmojo pasaulinio karo aukos. Iš viso buvo nuskandinti 52 laivai, dar 22 laivus britai išgelbėjo, užplukdę ant seklumos. Admirolas L. fon Roiteris buvo suimtas, tačiau vėliau paleistas. Grįžusį į tėvynę admirolą vokiečiai sutiko kaip tautos didvyrį, apgynusį Vokietijos laivyno garbę. Daugelį paskandintų laivų britai vėliau visgi iškėlė iš jūros dugno.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 200 metų


GIMĖ ŽAKAS OFENBACHAS


1819 m. birželio 20 d. Kelne (Vokietijoje) gimė žydų kilmės prancūzų kompozitorius Žakas (tikr. Jakobas) Ofenbachas. Matydami sūnaus gabumus muzikai, tėvai išsiuntė jį mokytis į Paryžių. Pinigų užteko vos vieniems studijų metams, tačiau to pakako, kad Žakas taptų violončelės virtuozu. Pradėjęs savarankiškai kurti muziką, Ž. Ofenbachas sunkiai skynėsi kelią į pripažinimą. Tik po šešerių Paryžiuje praleistų metų pirmoji jo operetė pasiekė sceną. Įsimylėjęs ispanų kilmės merginą, Ž. Ofenbachas iš judaizmo perėjo į katalikų tikėjimą ir vedė. Šeima susilaukė keturių dukterų. Kompozitorius vieną po kitos kūrė sparčiai populiarėjusias operetes (bene žinomiausios – „Orfėjas pragare“ ir „Gražioji Elena“) ir galų gale atidarė privatų teatrą. Tačiau po 20 metų teatras bankrutavo. Sulaukęs brandos, kompozitorius kūrė operas. Iš viso jo kūrybos palikimą sudaro 100 operečių ir operų. Ž. Ofenbachas mirė Paryžiuje 1880 m. spalio 5 d., sulaukęs 61-erių.