Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 100 metų


SPARTAKININKŲ SUKILIMAS


1919 m. sausio 5 d. Berlyne marksistinės Spartako sąjungos ir Vokietijos komunistų partijos nariai, vadovaujami šalies komunistų lyderių Karlo Lybknechto ir Rozos Liuksemburg, pradėjo ginkluotą sukilimą prieš socialdemokratų vadovaujamą šalies vyriausybę. Spartakininkai ir komunistai tikėjosi ją nuversti ir įvykdyti Vokietijoje revoliuciją, panašią į bolševikų surengtą Rusijoje.


Maištininkai užėmė telegrafo stotis, laikraščių redakcijas, spaustuves, gatvėse statė barikadas. Tačiau jiems nepavyko patraukti į savo pusę kariuomenės. Ši liko ištikima vyriausybei. Sausio 11 d. į Berlyno gatves buvo įvesti kariuomenės daliniai. Jie kartu su „Freikorps“ (dešiniosios sukarintos grupuotės) nariais numalšino sukilimą. Bandymas įvykdyti revoliuciją žlugo, spartakininkų ir komunistų lyderiai buvo suimti. Per neramumus žuvo 165 žmonės.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų


LĖKTUVO KATASTROFA ANGLIJOJE


1989 m. sausio 8 d. centrinėje Anglijos dalyje, Lesteršyro grafystėje, šalia Kegvorto kaimo, ant automagistralės avariniu būdu nusileido oro bendrovės „British Midland Airways“ laineris „Boeing 737“. Juo iš Londono į Belfastą skrido 118 keleivių ir 8 įgulos nariai. Praėjus 13 minučių po starto, ėmė gesti pirmasis lėktuvo variklis, prasidėjo stipri vibracija.


Pilotai nusprendė avariniu būdu leistis Rytų Midlando oro uoste. Per klaidą išjungus antrąjį variklį, orlaivis nepasiekė tūpimo tako ir nukrito ant autostrados, sparnais nukirto apšvietimo stulpus ir rėžėsi į aukštą medžiais apaugusią sankasą. Lėktuvo korpusas lūžo į tris dalis. Žuvo 47 žmonės, 66 buvo sužeisti. Tyrimo metu nustatyta, kad įgula nesugebėjo suvaldyti dėl techninio gedimo kilusios krizinės situacijos ir tai baigėsi tragedija.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 70 metų


MIRĖ ĖRICHAS FON DRIGALSKIS


1949 m. sausio 10 d. Miunchene, sulaukęs 83-ejų, mirė vokiečių keliautojas, geografas ir geofizikas Ėrichas fon Drigalskis. Gimė 1865 m. vasario 9 d. Karaliaučiuje. Gimtajame mieste baigė fizikos ir matematikos studijas, vėliau Bonoje, Leipcige, Berlyne studijavo geografiją. Dirbo Berlyno geodezijos institute. 1906 m. tapo Miuncheno universiteto profesoriumi. 1891–1893 m. surengė dvi ekspedicijas į Grenlandiją, tyrinėjo ledynus. 1901–1903 m. vadovavo pirmajai vokiečių mokslinei ekspedicijai į Antarktidą.


Poliariniams tyrimams skirtu laivu „Gauss“ 32 jūrininkų ir mokslininkų grupė iš Kylio uosto leidosi į Pietų pusrutulį, pietinėje Indijos vandenyno dalyje tyrinėjo Kergeleno archipelagą ir Herdo salą. Ekspedicijos dalyviai ištyrė iki tol nežinotą Antarktidos dalį, kurią Vokietijos imperatoriaus garbei pavadino Kaizerio Vilhelmo II Žeme. Kelionės metu buvo padaryta daug geografijos, biologijos, meteorologijos ir kitų mokslo sričių atradimų. Ė. fon Drigalskis 1905–1931 m. išleido 20 tomų veikalą ir du atlasus, juose apibendrinęs ekspedicijos rezultatus.

REKLAMA


1910–1912 m. dalyvavo grafo Ferdinando fon Cepelino ekspedicijoje į Špicbergeną, nagrinėjo dirižablių naudojimo Arktyje galimybes. Iki pat mirties vadovavo savo įkurtam geografijos institutui Miunchene.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 100 metų


MIRĖ ANTANAS VIVULSKIS


1919 m. sausio 10 d. Vilniuje mirė architektas ir skulptorius Antanas Vivulskis. Gimė 1877 m. vasario 20 d. Totmoje (Rusijos Vologdos srityje) po 1863-iųjų sukilimo iš Lietuvos ištremtų bajorų šeimoje. Studijavo Vienos architektūros institute ir Paryžiaus dailės mokykloje. Nuo 1904 m. dalyvavo įvairiose parodose, tarp jų – Antrojoje lietuvių dailės parodoje. Mokėjo lietuvių kalbą, bendravo su Petru Rimša ir kitais lietuvių menininkais.


1910 m. Krokuvoje sukūrė įspūdingą skulptūrinę kompoziciją, skirtą 500-osioms Žalgirio mūšio metinėms (nacių okupacijos metais buvo sunaikinta, vėliau atstatyta). Suprojektavo Šiluvos koplyčią (baigta statyti 1924 m.), Trijų Kryžių paminklą Vilniuje (sovietų susprogdintas 1951 m., atstatytas 1989 m.), Tadui Kosciuškai skirtą paminklinę lentą Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, kitų architektūros ir skulptūros darbų.


Svarbiausiu jo gyvenimo projektu tapo turėjusi būti įspūdinga sostinės Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčia. Ji pradėta statyti 1913 m., bet taip ir nebaigta, o sovietmečiu perstatyta į Statybininkų kultūros rūmus. A. Vivulskis sirgo džiova. Kovų su bolševikais metu Vilniuje buvo įstojęs į savigynos būrį, patruliavo gatvėse. Peršalęs susirgo ir mirė, sulaukęs vos 41-erių. Palaidotas nebaigtos statyti Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčios rūsyje, o sovietmečiu ją naikinant palaikai perkelti į Rasų kapines.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 250 metų


GIMĖ MIŠELIS NĖJUS


1769 m. sausio 10 d. Zarluise (dab. Vokietijoje, Saro žemėje) gimė Prancūzijos maršalas, vienas garsiausių Napoleono epochos karvedžių Mišelis Nėjus. Napoleonas apie jį sakė: „Tai narsiausias iš narsiausių žmonių.“ Kubiliaus ir namų šeimininkės sūnus, baigęs mokyklą, dirbo raštininku notaro kontoroje, vėliau prižiūrėtoju metalo liejykloje. 1788 m. eiliniu įstojo į husarų pulką, pasižymėjo kaip puikus karys.


M. Nėjaus karjera buvo tiesiog stulbinama – po aštuonerių metų jis tapo kavalerijos generolu. Ypatinga narsa mūšiuose pasižymėjęs M. Nėjus ne kartą buvo sužeistas. Kurį laiką dirbo Prancūzijos pasiuntiniu Šveicarijoje. Tapęs Prancūzijos maršalu, triuškino prūsus ir austrus, geležine ranka vadovavo kariuomenei Rusijoje, prancūzų kautynėms su rusais Lietuvos teritorijoje.


Napoleonui pralaimėjus karą, tarnavo naujai Prancūzijos valdžiai. Kai Napoleonas pabėgo iš tremties Elbos saloje ir grįžo į Prancūziją, M. Nėjus perėjo į imperatoriaus pusę ir dalyvavo Vaterlo kautynėse. Pasakojama, kad jų metu buvo nušauti net šeši žirgai, kuriais jojo maršalas, bet jis pats liko gyvas. Po pralaimėjimo nesėkmingai bandė pasitraukti į Šveicariją. Buvo suimtas, 1815 m. gruodžio 7 d. sušaudytas Paryžiuje.


Maršalo našlė ir trys sūnūs pasitraukė į Italiją. Egzekucijos vietoje 1853-iaisiais buvo pastatytas paminklas. Napoleonas, kalėdamas Šventosios Elenos saloje, savo dienoraštyje rašė: „Lažinuosi, kad tie, kurie nuteisė Nėjų mirti, stengėsi nežiūrėti jam į akis.“