Išgyventi kaitrą: kiekvienam prieinami temperatūros reguliavimo triukai

Išgyventi kaitrą: kiekvienam prieinami temperatūros reguliavimo triukai


Lietuvą užklupus stichinei kaitrai žmonės vėsinasi, kaip išmano: visu pajėgumu jungia kondicionierius ir paprasčiausius oro ventiliatorius, uždaro langus ar kaip tik stengiasi susikurti nors menkiausią skersvėjį. Prasidėjus naujai darbo savaitei patariama atkreipti dėmesį į kompiuterius, kurie ne tik patys jautrūs karščiui, bet ir gali tapti nepageidaujamu papildomos šilumos šaltiniu.


„Įsivyravus tokiems dideliems karščiams ne laikas aiškintis, ar gerai izoliuotos buto ar namo sienos, stogas bei kitus inžinerinius parametrus, kurių vis tiek negalėsite greitai pakeisti. Geriausia, ką šiuo metu galima padaryti, tai imtis kiekvienam prieinamų triukų, kurie ne tik suteiks vėsos pojūtį, bet ir padės sumažinti elektros suvartojimą", – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva" Produktų vystymo projektų vadovė Domantė Navarskaitė.


Susirinkimams – planšetė, picai ne


Nesvarbu, iš kur dirbate, darbo vieta turi būti apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių.


„Vertėtų žinoti, kad kompiuteriai naudoja daugiau elektros energijos nei kompaktiškesni įrenginiai. Be to, jie kaista ir turi būti aušinami – integruotomis sistemomis ar specialiais stovais. Kai kurių darbų ar užduočių neįmanoma atlikti su mažesnio formato įrenginiu, tačiau tai negalioja dabar tokiems populiariems virtualiems susitikimams.

REKLAMA


Skaičiuojama, jog vaizdo transliavimas nešiojamuoju kompiuteriu sunaudoja net 4 kartus daugiau elektros energijos, palyginti su planšete, dar taupesnis čia išmanusis telefonas. Bendravimą perkėlus į išmanųjį įrenginį galima sumažinti apkrovą kompiuteriui, jo procesoriui bei sunaudoti mažiau elektros", – pastebi D. Navarskaitė.


Iš elektros tinklo apsimoka išjungti visus nenaudojamus prietaisus, įkroviklius, nes net ir pasyviu režimu jie suka elektros skaitiklį. Elektros suvartojimą galima sumažinti pritemdant išmaniųjų prietaisų, kompiuterių, televizorių ekranus. Tuo tarpu LED lemputės yra ne tik taupesnės už kaitrines, bet ir neįkaista šviesdamos.


Per stichinę kaitrą namuose dienos metu derėtų nenaudoti orkaitės, nes ji ne tik smarkiai įkaista, bet ir ilgai išlaiko bei atiduoda karštį. Būtent todėl per karščius rekomenduojama rinktis maistą, kurį galima pasigaminti ar pašildyti naudojant viryklę ar mikrobangų krosnelę.

REKLAMA


Į kurią pusę turi pūsti vėjas?


Paprasčiausi oro ventiliatoriai yra vieni populiariausių vasarą naudojamų elektros prietaisų, kurie per karščius tiesiog iššluojami iš parduotuvių lentynų. Vis dėlto, anot ekspertės, ir su jais reikia mokėti elgtis.


„Jei naudojate ventiliatorių, jį reikėtų nukreipti tiesiai į save – ne į lubas, ne į sieną, ne pro šalį. Tiesiai į jus nukreipta vėjo srovė suteikia net maždaug 4 laipsniais vėsesnio oro pojūtį. Norint jutiminę temperatūrą sumažinti dar labiau, priešais ventiliatorių galima pastatyti indą su šaltu vandeniu arba ant ventiliatoriaus grotelių užmesti šaltame vandenyje sudrėkintą, tačiau jokiu būdu ne šlapią ir ne varvantį rankšluostį.


Pastaruoju atveju reikia įsitikinti, kad tą daryti yra tikrai saugu ir rankšluostis nesiliečia su ventiliatoriaus mechanizmu, taip pat nepatarčiau taip eksperimentuoti su senu ar silpnai besisukančiu ventiliatoriumi", – sako ji.


Naudojant ventiliatorius bei kondicionierius svarbu neužmiršti peršalimo rizikos bei pasirinkti saugų jų veikimo intensyvumą, o kondicionierių atveju – ir ne per žemą temperatūrą.


Vėsą gaudome naktį


Neturint modernių būsto vėsinimo sistemų, tą galima daryti išnaudojant natūralius paros temperatūrų skirtumus. Čia galioja paprasta taisyklė: dieną langai uždaryti, naktį – atidaryti.



„Mūsų klimato zonoje didžiausių karščių metu galima nors truputį atsikvėpti naktimis ir jas tikrai galima įdarbinti kaip gamtos kondicionierių. Tai reiškia, kad nusisukus ar nusileidus saulei ir kiek pravėsus vertėtų atsidaryti langus, stoglangius, leisti vėsesniam orui cirkuliuoti bei atvėsinti namus. Ryte viską reikėtų uždaryti išlaikant vėsumos efektą per patį karščio piką", – pastebi D. Navarskaitė.


Anot jos, dienomis uždaryti langus reikėtų visapusiškai: užtraukti užuolaidas, nuleisti ritinines užuolaidas ir žaliuzes, kurių juosteles galima pakreipti taip, kad jos praleistų dalį šviesos, bet atspindėtų tiesioginius saulės spindulius.


„Atrodytų, toks paprastas dalykas, tačiau jis yra efektyvus ir tikrai veiksmingas stengiantis ištverti didžiausius karščius. Protingai išnaudojant buitinius bei kitus prietaisus, išvengiant papildomų šilumos šaltinių bei naudojant vėsinimo triukus", – sako D. Navarskaitė.


Saulė, kuri šaldo


Vasaros popietėmis, kai ne tik lauko, bet ir namų temperatūra pakyla, orą vėsinančių kondicionierių energijos sąnaudos taip pat išauga. Tokiu metu ypač efektyviai veikianti saulės jėgainė ant namo stogo yra ekonomiškai naudingas sprendimas – gaminama elektra tiesiogiai suvartojama namų vėsinimui.


Taigi, nors šiuo metu sąvoka – „saulė, kuri šaldo" mūsų ausims skamba neįprastai ir keičia nusistovėjusią logiką, tikėtina, kad būtent tai taps išeitimi daugeliui žmonių, saugančių savo sveikatą, tačiau norinčių prisidėti prie aplinkos tausojimo. Tad namuose įsirengę vėsinimo sistemą ir jai naudodami žalią energiją ne tik sutaupysime, pasirūpinsime savo komfortu, bet ir saugosime aplinką.