Ko galima pasimokyti iš skandinavų apie miško vertės auginimą

Ko galima pasimokyti iš skandinavų apie miško vertės auginimą


Remiantis Lietuvos banko statistika, Lietuvos gyventojai bankuose 2021 metų pirmojo ketvirčio laikotarpiu indėlių forma laikė daugiau nei 18 milijardų eurų, indėlių apimčių augimo tempas tuo metu buvo rekordinis nuo pat 1990 metų.


Ekonomikos ekspertai Lietuvos gyventojų „simpatiją“ indėliams vadina ne itin pažangaus investicijų supratimo simboliu ir rodo į Skandinavijos šalis, kur per daugelį metų miško savininkai iš neturtingų tapo turtingais tinkamai valdydami žaliąsias investicijas, kiekvienai ateinančiai kartai siekdami palikti vis didesnės vertės mišką.


Todėl miško valdymo specialistai siūlo atkreipti miško savininkų dėmesį į kol kas paviršutiniškai išnaudotą Lietuvos privačių miškų potencialą.


Suomijos investicijų supratimo pavyzdys


„Ieškant galimybių sukauptiems pinigams kurti didesnę vertę, visada patartina pasidomėti bent keliomis alternatyvomis, o gal net panagrinėti, ką ir kaip daro kitų šalių gyventojai. Štai, tarkime, Suomijoje žinomas posakis, kad „miškas yra kartu ir bažnyčia, ir bankas“.

REKLAMA


Būtent pastarasis miško apibūdinimas rodo, kad puoselėjant ilgametes miško valdymo tradicijas, bei mokant tinkamai auginti miško vertę, naudą iš to gali pajusti visi šalies gyventojai“, - sako Justas Kaveckas, patogaus miško valdymo ir investavimo platformos „Foros” vadovas.


Platformos ekspertai teigia, kad miškas kaip investicijų įrankis daugelio žmonių dar suprantamas labai ribotai, taip pat dažnai tokia turto klasė suvokiama kaip senamadiška, o miško turto valdymas klaidingai atrodo ne itin patrauklus, yra apipintas įvairiais mitais, todėl dažnai jis net nesvarstomas.


„Galiu drąsiai sakyti, kad esame pirmieji, kurie Lietuvoje pasiūlė modernų požiūrį į mišką kaip investiciją. Trejus metus sėkmingai organizuodami miško aukcionus įrodėme, kad tai likvidi turto klasė, o šis tradicinis ir pripažintas pirkimo-pardavimo būdas užtikrina procesų skaidrumą ir atviros rinkos sąlygas.

REKLAMA


Tačiau miško savininko pasikeitimas pačiam miškui vertės neprideda, bet tai padaro tvarus ir išmanus jo valdymas, kuris šiandien galimas vos keliais mygtukų paspaudimais.


Tai reiškia, kad nebūtina įgyti specialių žinių norint tinkamai valdyti mišką - prisijungus platformoje miško savininkas mato miško rinkos vertę, gali patvirtinti būtinus veiksmus miško vertei auginti, stebėti visą procesą, gauti ataskaitas, o darbą atlieka platformos kruopščiai atrinkti profesionalai“, - paaiškina J.Kaveckas.


Anot ekspertų, deja, bet mūsų šalies miškų savininkai dar dažnai netampa pažangiais investuotojais tikrąja to žodžio prasme, nes į mišką žvelgia kaip į savaime pridėtinę vertę kuriantį objektą ir jį palieka likimo arba neprofesionalių prižiūrėtojų valiai, tačiau iš tikrųjų miškas gali tiek greitai prarasti savo vertę, tiek ją auginti – priklausomai nuo to, kokie veiksmai miške atliekami arba koks planas miško vertės auginimui yra sugalvotas ir vykdomas.


Miško atsparumas infliacijai


Pasaulio investuotojai pripažįsta, kad miškas yra infliacijai atsparus turtas ir dažnai nekoreliuoja su daugeliu kitų turto klasių, todėl yra gera investavimo alternatyva.


Jau dabar kai kuriose šalyse miško investicijos yra suprantamos kaip žaliosios ir simbolizuoja atsakingą požiūrį, todėl investicijų valdytojai stengiasi nukreipti dalį pinigų būtent į privačius miškus bei juos puoselėti, taip auginant vertę.



„Jau kuris laikas kalbama, kad popandeminiu laikotarpiu Lietuvos gyventojams bus ypač aktualus infliacijos klausimas ir tikrai bus ieškoma alternatyvų, kuris turtas gali išsaugoti savo vertę ilgesniu laikotarpiu, tačiau tuo pačiu būti labai likvidus to prireikus.


Pastaruoju metu pastebime, kad mūsų šalies gyventojai aktyviau perka mišką ir domisi jo kaip turto patogesnėmis valdymo galimybėmis. Būtent platforma sukuria galimybę miško savininkams tapti investuotojais, kad galiausiai, ir Lietuvoje miškas ženkliai augintų ekonomiką“, - tikina „Foros“ vadovas J.Kaveckas.