Augantis elektronikos atliekų kiekis – visų rūpestis

Augantis elektronikos atliekų kiekis – visų rūpestis


Vieniems rūpi pasipuikuoti naujausios kartos išmaniaisiais, kiti keičia seną, neekonomišką orkaitę į taupančią elektros energiją, dar kiti vieną po kito perka pigius prietaisus, kurių neapsimoka taisyti. Didžioji senų ar sugedusių prietaisų dalis tampa elektronikos atliekomis, kurios, deja, netinka nė vienam šalia gyvenamųjų namų statomam konteineriui. Nors elektronikai skirti konteineriai nėra naujiena, daugelis vis dar klausia: kur toji patogi vieta senam telefonui, elektroniniam laikrodžiui, nuotolinio valdymo pulteliui ar panaudotai baterijai išmesti?


Dešimtys milijonų tonų kasmet


Įvairių ekspertų tvirtinimu, visame pasaulyje per metus susidaro apie 50 mln. tonų elektronikos atliekų, nors Danijoje inicijuoto „The World Counts” projekto skaičiuoklė vien per pirmuosius du šių metų mėnesius tokių atliekų priskaičiavo daugiau kaip 8 mln. tonų. Įvairių šaltinių tvirtinimu, teisingai sutvarkoma tik 20–25 procentai tokių atliekų. Visa kita tiesiogiai arba netiesiogiai prisideda prie aplinkotaršos ir kelia pavojų žmonių sveikatai – įskaitant ir tas, kurios kaupiamos namuose ar sandėliukuose.


Kodėl elektronikos atliekų negalima mesti į plastikui ar nerūšiuotoms atliekoms skirtus konteinerius bei nerekomenduojama kaupti stalčiuose, sandėliukuose ar rūsiuose?


Netinkamomis sąlygomis laikomos elektronikos atliekos užteršia aplinką sveikatai pavojingomis medžiagomis.


Patekusios į sąvartynus elektronikos atliekos užteršia dirvožemį, orą ir vandenį.


Perdirbant elektronikos atliekas ir išgaunant iš jų įvairias medžiagas, ypač retuosius metalus, taupomi gamtos ištekliai: kai kurių atsargos sparčiai senka.

REKLAMA


Elektronikos atliekų perdirbimas taupo energiją, skirtą įvairių medžiagų pirminiam išgavimui bei padeda mažinti klimato kaitą.


Išvystytas elektronikos atliekų surinkimo tinklas


Kaip ir kitos atliekos, elektronikos atliekos surenkamos organizuotai, o surinkimą organizuoja gamintojus ir importuotojus vienijančios organizacijos. Viena tokių organizacijų Lietuvoje yra Elektronikos platintojų asociacija (EPA), užimanti didžiausią elektros ir elektronikos įrangos tiekimo į vidaus rinką dalį. EPA elektronikos atliekų surinkimo konteineriai pastatyti šalies prekybos centruose, bibliotekose, švietimo ir kitose įstaigose.


EPA pirmoji Lietuvoje sukūrė ir toliau plėtoja teisės aktų reikalavimus atitinkantį nešiojamųjų baterijų surinkimo tinklą. Asociacija savo nariams nemokamai suteikia surinkimo talpas tiek baterijoms, tiek elektronikai. Visoms platinimo vietoms, priimančioms baterijų ir elektronikos atliekas pateikiama rekomenduojama privalomo gyventojų informavimo medžiaga – spausdinimui parengtas plakato maketas. Atsakingi elektronikos ir baterijų platintojai parenka vietą, kur šis plakatas būtų gerai matomas vartotojams.


Plakate informuojama ir apie galimybę nemokamai gauti stambiagabaritės elektronikos įrangos išvežimo paslaugą.


Vienas iš svarbių tokios veiklos siekių – kad privalomas elektronikos prietaisų ir baterijų atliekų surinkimas platintojams taptų kasdieniu, daug rūpesčių nekeliančiu įpročiu.
Sparčiai augant elektronikos atliekų kiekiui, už ekologišką mąstymą ir pasekmes visai planetai atsakingas turėtų jaustis kiekvienas elektronikos ar baterijų platintojas. Gera galimybė tapti tokiu atsakingu platintoju – prisijungti prie didžiausio Lietuvoje panaudotos elektroninės įrangos ir baterijų surinkimo tinklo.


Visais atliekų surinkimo klausimais galite kreiptis telefonu 869555111 arba elektroniniu paštu administratore@epa.lt.