„Radus patinkantį būstą labai paprasta rasti naujų argumentų jį pirkti ir gerokai sunkiau užfiksuoti požymius, galinčius signalizuoti apie problemas. O jas kartais išduoda visai nedidelė detalė – neaiškiai atsakantis pardavėjas, neseniai sutvarkyta viena buto vieta ar informacija, kurios nepavyksta pagrįsti dokumentais. Tokiais atvejais geriau nuodugniau pasidomėti, o ne tiesiog viltis, kad viskas bus gerai“, – sako platformos aruodas.lt vadovė Dovilė Ramoškaitė.

Net ir labai patikus butui, D. Ramoškaitė pataria neskubėti spręsti apie vietą iš vieno apsilankymo. Rajoną verta aplankyti ir kitu paros metu, įvertinti susisiekimą, triukšmą bei parkavimo galimybes.

„Dieną rami gatvė vakare gali būti gerokai triukšmingesnė, o laisvų vietų pilna automobilių aikštelė – vakare visiškai užsipildyti. Tai paprasti dalykai, bet būtent su jais teks susidurti kasdien jau nusipirkus būstą“, – teigia ekspertė.

Pasak jos, svarbu pasitikrinti ir tai, kas aplink namą gali pasikeisti ateityje. Gretimų sklypų ar teritorijos planai gali parodyti, ar priešais langus neplanuojamas naujas daugiabutis, parduotuvė ar kitas objektas. Naudingos informacijos gali suteikti ir kaimynai – jie dažnai žino daugiau apie triukšmą, namo priežiūrą ar administratoriaus darbą nei galima pamatyti pirminės apžiūros metu.

Pačiame bute ekspertė siūlo neapsiriboti apdailos ar interjero apžiūra. Reikėtų patikrinti vamzdynus, elektros lizdus ir skydelį, langus, šildymo sistemą, paieškoti drėgmės ar pelėsio požymių. Jei pirkėjui pačiam sudėtinga įvertinti techninę būsto būklę, galima pasitelkti statybos specialistus, teikiančius būsto techninės apžiūros paslaugas ir galinčius padėti pastebėti plika akimi ne visada matomus trūkumus.

„Jeigu perdažytas tik vienas lubų kampas ar nedidelė sienos dalis, o likusi patalpa neremontuota, paklauskite, kodėl tvarkyta būtent ta vieta. Galbūt priežastis bus paprasta, bet kartais tokiu remontu bandoma uždengti pratekėjimo ar pelėsio žymes. Panašiai ir su labai stipriu oro gaiviklio, kavos ar šviežių dažų kvapu – jie gali būti pasitelkti tam, kad užgožtų drėgmės ar kitą nemalonų kvapą“, – paaiškina D. Ramoškaitė.

Pasak jos, verta atkreipti dėmesį ir į laiptinės bei kitų bendrųjų erdvių būklę – jos nemažai pasako apie tai, kaip prižiūrimas visas namas.

Prieš perkant butą svarbu žinoti ne tik jo kainą, bet ir jo išlaikymo išlaidas. D. Ramoškaitė pataria nepasikliauti bendrais pardavėjo atsakymais.

„Klausimas „kiek mokate už šildymą?“ ir atsakymas „nedaug“ pirkėjui beveik nieko neatskleidžia. Paprašykite parodyti praėjusios žiemos sąskaitas – tada matysite konkrečias sumas ir galėsite paskaičiuoti, kiek kainuos gyventi šiame bute“, – sako ji.

Taip pat verta išsiaiškinti, kas administruoja namą, ar veikia bendrija, kokio dydžio sukauptas fondas, ar nėra skolų ir kokie didesni darbai planuojami. Jei artimiausiu metu numatytas stogo, fasado, pamatų ar kitų bendrųjų namo dalių remontas, po įsikraustymo gali atsirasti nemažų papildomų išlaidų.

Pasak D. Ramoškaitės, įprasti klausimai apie būsto būklę, atliktus darbus ar išlaidas neturėtų erzinti pardavėjo.

„Jeigu žmogus vengia atsakymų į paprastus klausimus, nenori atsakyti konkrečiai, pyksta ar stengiasi kuo greičiau užbaigti apžiūrą – tai jau yra signalas suklusti. Tas pats galioja ir tada, kai pirkėjas labai spaudžiamas rezervuoti būstą čia ir dabar, nes neva jau laukia kitas norintis. Gali būti, kad būtent taip ir yra. Visgi baimė prarasti galimybę įsigyti konkretų butą neturėtų imti viršaus“, – teigia D. Ramoškaitė.

Jei pardavėjas pasakoja apie neseniai atliktą remontą ar kitus svarbesnius darbus, galima paprašyti juos pagrindžiančių dokumentų. Papildomų klausimų verta užduoti ir tuomet, jei butas parduodamas jau ilgą laiką arba skelbimas buvo kelis kartus paskelbtas iš naujo. Tokiu atveju pravartu pasiteirauti, ar ankstesni būstu besidomėję žmonės įvardijo priežasčių, dėl kurių galiausiai nusprendė jo nepirkti.

Prieš pasirašant sutartį svarbu patikrinti „Registrų centro“ išraše, kam priklauso butas, ar sutampa jo adresas, plotas ir planas, ar nėra įsiskolinimų, hipotekos ar kitų suvaržymų. Jei turtą parduoda ne savininkas, reikia įsitikinti, kad jis turi įgaliojimą ir jo terminas nepasibaigęs, jei yra keli savininkai, reikia gauti visų bendraturčių sutikimą parduoti.

„Ypač atidžiai palyginkite buto planą su tuo, ką matote vietoje. Jei realus išplanavimas nesutampa su dokumentais, gali būti, kad dalis pakeitimų nėra ir gal net negalėtų būti įteisinti. Nusipirkus tokį būstą šiuos klausimus jau gali tekti spręsti naujajam savininkui, todėl geriau juos išsiaiškinti dar iki sandorio“, – pažymi D. Ramoškaitė.

Pasak jos, pravartu patikrinti ir tai, ar nėra galiojančios nuomos sutarties su dabartiniu nuomininku, nes ji gali turėti įtakos tam, kada naujasis savininkas galės pradėti naudotis būstu.

„Perkant būstą nereikia įtariai vertinti kiekvienos smulkmenos, tačiau keistų dalykų ignoruoti irgi neverta. Jei pardavėjo pasakojimas nesutampa su tuo, ką matote, trūksta dokumentų ar atsakymai kelia dar daugiau klausimų, geriau sustoti ir viską išsiaiškinti. Iki sandorio tai dar yra pardavėjo problema – po sandorio ji gali tapti jūsų“, – sako D. Ramoškaitė.

Pranešimas spaudai.