Darbo aplinkoje mokytis tenka beveik nuolat. Keičiasi naudojamos sistemos, atsiranda naujų technologijų, o dirbtinio intelekto (DI) įrankiai per trumpą laiką tapo daugelio profesijų kasdienybės dalimi. Vis dėlto didesnis informacijos kiekis savaime nereiškia, kad daugiau išmokstame.

Neuromokslininkė ir miego ekspertė dr. L. Bojarskaitė sako, kad pirmiausia verta atsisakyti įsitikinimo, jog vieni žmonės tiesiog moka mokytis, o kiti – ne. Žmogaus smegenys išlieka plastiškos, todėl šį gebėjimą galima treniruoti.

„Mokymasis nėra talentas, su kuriuo gimstame arba ne. Tai lavinamas įgūdis. Šiandien technologijos ir dirbtinis intelektas verčia mus nuolat prisitaikyti ir mokytis naujų dalykų. Nors tai gali kelti papildomos įtampos, mūsų smegenims nuolatinis mokymasis yra naudingas – jis palaiko jas aktyvias“, – sako L. Bojarskaitė.

Žmogiškųjų išteklių ekspertė Agnė Jankauskė pastebi, kad nuolatinis mokymasis organizacijoje vis rečiau apsiriboja formaliais kursais ar mokymais. Keičiantis technologijoms ir darbo įrankiams, svarbu kurti aplinką, kurioje darbuotojai patys domėtųsi naujovėmis, jas išbandytų ir dalytųsi atradimais su kolegomis.

„Siekiame kurti aplinką, kurioje mokytis būtų ne tik galima, bet ir natūralu – suteikiame tam įvairių galimybių, kuriame skirtingus mokymosi ir dalijimosi žiniomis formatus. Kartu matome, kad mūsų žmonėms smalsumas būdingas natūraliai: jie domisi naujovėmis, ieško būdų tobulinti savo darbą, o atradimais noriai dalijasi su kolegomis. Taip darbdavio suteikiamos galimybės susitinka su pačių žmonių noru augti ir mokytis vieniems iš kitų“, – sako A. Jankauskė.

Pasak L. Bojarskaitės, viena dažniausių mokymosi klaidų – naują informaciją daug kartų perskaityti tikintis, kad ji savaime įsimins. Kur kas veiksmingiau mėginti ją atkurti pačiam: perskaičius tekstą jį užversti ir savais žodžiais paaiškinti, ką sužinojome, užduoti sau klausimų arba išmoktą dalyką papasakoti kitam žmogui.

„Kai bandome prisiminti ką tik išmoktą informaciją, paaiškinti ją sau ar kitam žmogui, turime įdėti pastangų. Būtent tai ir padeda mokytis. Jei procesas šiek tiek nepatogus ir reikia pagalvoti, tai dažnai yra ženklas, kad smegenyse iš tiesų vyksta darbas“, – aiškina neuromokslininkė.

Svarbu ir tai, kaip mokomės. Užuot bandžius viską įsisavinti per vieną ilgą sesiją, prie naujos informacijos veiksmingiau sugrįžti kelis kartus. Lengviau įsimename ir tai, kas mums aktualu, todėl mokantis verta sau atsakyti, kam šių žinių reikia ir kur jas galėsime pritaikyti.

Šiuos principus galima pritaikyti praktiškai, o mokymosi galimybės gali būti kuriamos keliomis kryptimis. Viena jų – mokymasis iš ekspertų.

Kita kryptis – mokymasis vieniems iš kitų. Mentorystės programose kolegos mokosi iš patyrusių skirtingų sričių ekspertų.

Trečiąją kryptį – mokymąsi eksperimentuojant – šiandien ypač ryškiai atspindi dirbtinis intelektas. Darbuotojams gali būti rengiami mokymai apie DI pagrindus ir jo pritaikymą skirtingose veiklos srityse, kartu kolegos gali būti skatinami saugiai eksperimentuoti ir naujus įrankius išbandyti kasdieniame darbe.

Efektyvus mokymasis nesibaigia gavus naują informaciją. L. Bojarskaitė išskiria tris pagrindinius jo etapus: naujos informacijos įsisavinimą, jos įtvirtinimą ir vėlesnį atkūrimą. Įtvirtinant tai, ką išmokome dieną, itin svarbus vaidmuo tenka miegui.

„Miegas nėra pertrauka nuo mokymosi – tai viena esminių jo dalių. Dieną priimame naują informaciją, o miegant ji įtvirtinama ir perkeliama į ilgalaikę atmintį. Todėl miegas padeda ne tik išsaugoti tai, ką jau išmokome, bet ir paruošia smegenis priimti naują informaciją“, – pažymi ji.

Ne mažiau svarbu mokantis gebėti sutelkti dėmesį. Pasak neuromokslininkės, kai vienu metu atliekame kelias dėmesio reikalaujančias užduotis, smegenys iš tiesų nuolat persijungia tarp jų, tam eikvodamos laiką ir energiją. Todėl mokantis ar dirbant efektyviau susitelkti į vieną užduotį.

A. Jankauskės teigimu, darbdavio vaidmuo šiame procese – ne tik pasiūlyti mokymų, bet ir sudaryti sąlygas įgytas žinias išbandyti, jomis dalytis ir prie jų grįžti.

„Mums svarbu, kad mokymasis nesibaigtų kartu su mokymais. Norime, kad žmonės turėtų galimybių naujas žinias pritaikyti savo darbe, eksperimentuoti, dalytis tuo, kas pasiteisino, ir augti. Kai tam sukuriamos sąlygos, o žmonės patys išlieka smalsūs ir nori tobulėti, organizacija auga“, – sako ji.

BNS inf.