Gausu knygų ir filmų apie žmones, kurie susidūrę su krize patraukė į kelionę ir iš jos grįžo patyrę trokštamas transformacijas. Vienas populiariausių tokio žanro kūrinių – „Eat Pray Love“, paremtas rašytojos Elizabeth Gilbert memuarais. Tai tikra istorija apie kelionę, kuri sunkią krizę išgyvenančią moterį pastatė ant kojų. Ar iš tiesų kelionė gali tapti tramplinu iš gyvenimo duobės?

Psichologė Simona Košinskaitė sako, kad iš tiesų kelionės gali pagerinti smegenų veiklą, padėti išbristi iš psichologinės krizės ar net paskatinti asmenybės transformacijas.

„Taip, kelionė gali tapti svarbiu lūžio tašku. Kelionė suteikia galimybę trumpam atsitraukti nuo įprasto gyvenimo konteksto, kuriame ir susiformavo problema. Pakeista aplinka gali padėti pažvelgti į save ir situaciją iš naujos perspektyvos. Kelionė sukuria psichologinį atstumą nuo sunkumų. Naujos patirtys, sutikti žmonės ir kitokia kasdienybė gali padėti atrasti naują kryptį, sustiprinti savivertę ir atkurti vidinę motyvaciją“, – sako S. Košinskaitė.

Pasak psichologės, kelionė gali veikti terapiškai esant emociniam nuovargiui ir rutininiam išsekimui, lengvai depresinei nuotaikai, savęs paieškų etapui, gyvenimo pokyčių laikotarpiui (skyrybos, darbo keitimas ir pan.), vienatvei.

„Svarbu atskirti poilsį, atostogas ir kelionę. Keliaudamas žmogus susiduria su iššūkiais, mokosi prisitaikyti prie naujos aplinkos, plečia pasaulėžiūrą, permąsto savo vertybes. Tokios patirtys ne visada yra vien malonios ir lengvos. Tačiau jos skatina asmenybės augimą, didina pasitikėjimą savimi ir padeda formuoti tapatybę“, – aiškina psichologė.

Tad keliones – ypač tolimąsias – ji rekomenduoja rinktis siekiant ne poilsio, o pokyčių. Psichologė pabrėžia, keliaudamas žmogus susiduria su neįprastomis situacijomis ir taip ugdo gebėjimą prisitaikyti, lankstumą, problemų sprendimą, bendravimo įgūdžius.

Kelionių įkvėpti pokyčiai yra giluminiai – jie siekia net smegenų veiklą.

„Kelionėje patiriame daug naujų ir neįprastų stimulų: nauja kalba, kultūra, kvapai, garsai, aplinka, socialinės situacijos. Visa tai verčia smegenis veikti aktyviau nei įprastoje rutinoje ir ieškoti naujų sprendimų. Kelionė – tai yra mokymasis: orientavimasis nepažįstamoje aplinkoje, bendravimas su kitokiais žmonėmis, greitas sprendimų priėmimas. Visa tai stiprina kognityvinius gebėjimus“, – aiškina psichologė S. Košinskaitė.

Pasak S. Košinskaitės, psichologiškai naudinga kelionė turi būti autentiška ir neapsiriboti turistinių vietų lankymu. Svarbu kontaktas su vietos kultūra ir žmonėmis bei tam tikras iššūkio lygis, skatinantis augimą.

Psichologė S. Košinskaitė priduria, kad susidūrimas su kitokia kultūra ne visada yra malonus procesas – jis gali sukelti sumišimą, frustraciją, trumpalaikį nerimą. Tačiau ir šios patirtys turi didelę augimo vertę.

„Kultūrinis šokas verčia permąstyti savo įpročius, vertybes ir požiūrį į pasaulį. Tai yra galimybė ugdyti atvirumą patirtims, toleranciją skirtumams, lankstumą. Taip ugdome asmeninę ir emocinę brandą bei platesnį savęs ir pasaulio suvokimą“.

Pranešimas spaudai.