Europos Sąjungos (ES) lyderiai prieštaringai reagavo į Europos Vadovų Tarybos pirmininko António Costos pasiūlymą atverti diplomatinius kanalus su Rusija prieš galimas taikos derybas. 

Po ketvirtadienio vakarą Briuselyje vykusios ES lyderių diskusijos šaltiniai Vokietijos vyriausybėje tai pavadino įžeidimu. Jų teigimu, tai buvo nesuderintas ir neprofesionalus žingsnis. 

Kiti perspėjo, kad dar neatėjo laikas bendradarbiauti su Rusija, o kai kurie tai įvertino palankiai. 

„Iki šiol nematėme jokio tikro (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino noro pradėti rimtas derybas. Nuo to viskas ir prasideda“, – pareiškė Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas. 

„Žinoma, esame pasirengę ir atviri remti bet kokias pastangas pasiekti taiką ir užbaigti karą Ukrainoje“, – sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas. 

Panašios nuomonės laikosi ir Austrijos kancleris Christianas Stockeris. „Visada sakiau, kad palaikau dialogą, bendravimo kanalų atvėrimą, nes kiekviena taika prasideda nuo dialogo“, – sakė jis. 

ES viršūnių susitikime kaip svečias dalyvavęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė daug nežinantis apie pastangas užmegzti diplomatinį ryšį. 

Ginčijamos diplomatinės pastangos 

ES pareigūnas patvirtino žiniasklaidos pranešimus, kad pastarosiomis savaitėmis būta trumpų ryšių diplomatiniu lygmeniu, siekiant užmegzti bendravimą su Maskva, tačiau jokios esminės derybos nevyko. 

Briuselio ir Maskvos diplomatiniai santykiai labai įtempti dar nuo 2014 m., kai Rusija pirmą kartą okupavo dalį Ukrainos teritorijos, o Rusijai 2022 m. pradėjus plataus masto invaziją, jie buvo įšaldyti.

Pasak vieno ES pareigūno, tikslas yra būti pasirengusiems, kai ateis tinkamas laikas, ginti ES interesus.

Pasak jo, kalba eina apie trumpus kontaktus be jokių esminių apsikeitimų informacija ir derybų, diplomatai atlieka diplomatinį darbą.

„Svarbiausia, kad europiečiai ir toliau koordinuotų veiksmus, kaip bendrauti su Rusija ir kokia turėtų būti ES pozicija“, – sakė ES pareigūnas. 

Kai kurie ES lyderiai taip pat leido suprasti, kad A. Costa „yra natūralus ES interesų atstovas“. 

ES siekia apginti savo interesus 

Bendrame pareiškime sakoma, kad ES lyderiai remia diplomatines pastangas užbaigti Rusijos karą Ukrainoje ir ES yra pasirengusi sustiprinti savo įsipareigojimus šiuo klausimu. 

„Europa turi atlikti svarbų vaidmenį būsimame susitarime ir yra pasirengusi ginti savo interesus“, – sakoma deklaracijoje. 

ES lyderiai paragino Rusiją „parodyti nuoširdų norą siekti taikos, sutikti su visiškomis, besąlygiškomis ir neatidėliotinomis paliaubomis ir pradėti prasmingas derybas dėl teisingos ir ilgalaikės taikos“. 

Lavrovas nelaiko ES tinkama derybų partnere

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nelaiko Europos Sąjungos tinkama partnere, su kuria būtų galima derėtis dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Straipsnyje, kurį internete paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija, S. Lavrovas teigė, kad tikrasis Europos lyderių tikslas nėra derėtis su Rusija.

„Jis yra sustiprinti [Ukrainos prezidento Volodymyro] Zelenskio režimą ir išlaikyti jį kaip atsparos tašką tolesnei konfrontacijai su Rusija“, – rašė jis.

Vienas ES pareigūnas patvirtino, kad pastarosiomis savaitėmis vyko trumpi diplomatiniai kontaktai, kuriais siekta užmegzti ryšių kanalus su Maskva, tačiau pažymėjo, kad jokių esminių derybų nevyko.

Minėtame straipsnyje S. Lavrovas teigė, kad „vieninga Europa ir toliau svajoja apie plėtrą“ – ypač NATO ir Europos Sąjungos – Rusijos sienų link.

Jis tvirtino, kad dialogas su Europa negali vykti taip, tarsi ji būtų nešališkas nepriklausomas stebėtojas.

S. Lavrovas taip pat įspėjo apie galimus abipusius branduolinius smūgius, turėsiančius „katastrofiškų pasekmių“, jei įvyktų tiesioginis Rusijos ir NATO susidūrimas.

Briuselio ir Maskvos diplomatiniai santykiai yra labai įtempti nuo tada, kai 2014 m. Rusija pirmą kartą okupavo dalį Ukrainos, o 2022 m., kai prasidėjo plataus masto rusų invazija, jie buvo visai sustabdyti.

ELTA, DPA inf.