Jungtinės Tautos trečiadienį įspėjo, kad yra 70 proc. tikimybė, jog vidutinis klimato atšilimas 2025-2029 m. viršys tarptautinę 1,5 laipsnio Celsijaus ribą.

Todėl manoma, kad po dvejų karščiausių kada nors užfiksuotų metų – 2023 ir 2024 m. – planetos atšilimas išliks rekordiniame lygyje, teigiama kasmetinėje klimato ataskaitoje, kurią paskelbė Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO), JT orų ir klimato agentūra.

„Ką tik išgyvenome 10 šilčiausių metų per visą istoriją, – sakė PMO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Ko Barrettas. – Deja, šioje PMO ataskaitoje nepateikiama jokių atokvėpio ženklų artimiausiems metams, o tai reiškia, kad bus daromas vis didesnis neigiamas poveikis mūsų ekonomikai, kasdieniam gyvenimui, ekosistemoms ir visai mūsų planetai.“ 

2015 m. Paryžiaus klimato susitarimais buvo siekiama apriboti pasaulinį atšilimą gerokai mažiau nei 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu – jei įmanoma, iki 1,5 laipsnio.

Šie tikslai apskaičiuoti, atsižvelgiant į 1850-1900 m. vidurkį, t. y. prieš žmonijai pradedant pramoniniu būdu deginti anglis, naftą ir dujas, dėl kurių išsiskiria anglies dioksidas (CO2) – šiltnamio efektą sukeliančios dujos, daugiausia lemiančios klimato kaitą.

Labiau optimistinis 1,5 laipsnio tikslas yra tas, kurį vis daugiau klimato mokslininkų dabar laiko neįmanomu pasiekti, nes CO2 emisijos vis dar didėja.

Penkerių metų perspektyva

Naujausias PMO prognozes rengia Didžiosios Britanijos nacionalinė meteorologijos tarnyba „Met Office“, remdamasi kelių pasaulinių centrų prognozėmis.

Agentūra prognozuoja, kad pasaulinė vidutinė oro temperatūra prie žemės paviršiaus kiekvienais 2025-2029 m. laikotarpio metais bus 1,2-1,9 laipsnio aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio vidurkį.

PMO teigia, kad yra 70 proc. tikimybė, jog vidutinis atšilimas 2025-2029 m. laikotarpiu viršys 1,5 laipsnio.

Taip pat, pasak agentūros, yra 80 proc. tikimybė, jog bent vieni 2025-2029 m. laikotarpio metai bus šiltesni už šilčiausius užfiksuotus metus (2024-uosius).

„Pavojingas“ atšilimo lygis

Net kiekviena papildomo atšilimo laipsnio dalis gali sustiprinti karščio bangas, ekstremalius kritulius, sausras ir ledo kepurių, jūros ledo bei ledynų tirpimą.

Šiemet klimatas neduoda jokio atokvėpio: praėjusią savaitę kai kuriose Kinijos vietovėse buvo užfiksuota temperatūra, viršijanti 40 laipsnių Celsijaus, Jungtiniuose Arabų Emyratuose – beveik 52 laipsniai, o Pakistaną po intensyvios karščio bangos užklupo mirtini vėjai.

„Mes jau pasiekėme pavojingą atšilimo lygį“, nes neseniai „mirtini potvyniai kilo Australijoje, Prancūzijoje, Alžyre, Indijoje, Kinijoje ir Ganoje, miškų gaisrai – Kanadoje“, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo klimatologė Friederike Otto. – 2025 m. likti priklausomiems nuo naftos, dujų ir anglių yra visiška beprotybė.“

Kiti įspėjimai

PMO prognozuoja, kad Arkties atšilimas per ateinančius penkerius metus toliau viršys pasaulinį vidurkį.

Jūros ledo prognozės 2025–2029 m. kovo mėnesiams rodo, kad ledo plotai Barenco, Beringo ir Ochotsko jūrose toliau mažės.

Prognozės rodo, kad per ateinančius penkerius metus Pietų Azijoje bus drėgniau nei vidutiniškai.

O kritulių modeliai rodo, kad Sahelio regione, Šiaurės Europoje, Aliaskoje ir Šiaurės Sibire bus drėgniau nei vidutiniškai, o Amazonės regione – sausiau nei vidutiniškai.

AFP, ELTA inf.