Vokietijos išmetamų teršalų kiekis yra mažiausias per pastaruosius 70 metų, nes didžiausia Europos ekonomika sugebėjo greičiau nei tikėtasi sumažinti priklausomybę nuo anglių.

Didžiausia Europos ekonomika pernai išmetė 673 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, t. y. 9,8 proc. mažiau nei 2022 metais, tvirtina energetikos analitinis centras „Agora Energiewende“.

Šis skaičius yra 46 proc. mažesnis nei 1990 metais ir priartėja prie Europos Sąjungos 2030 metų tikslo – išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 55 proc. palyginti su tais pačiais referenciniais metais.

Faktiškai Vokietijos išmetamų teršalų kiekis yra mažiausias „nuo šeštojo dešimtmečio“, –sakoma „Agora“ ataskaitoje, tačiau priduriama, kad vyriausybė turi dar daug nuveikti, siekiant toliau mažinti taršą.

Šį sumažėjimą „daugiausia lėmė tai, kad smarkiai sumažėjo elektros energijos generacija kūrenant anglis“, teigė „Agora“. Vokietija šio kuro griebėsi Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, kai Maskva nutraukė dujų tiekimą. Tačiau nuo to laiko Berlynui pavyko gerokai sumažinti jo naudojimą.

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių 2023 metais pirmą kartą viršijo 50 proc. visos elektros energijos, o anglių dalis sumažėjo nuo 34 proc. iki 26 proc., rodo trečiadienį federalinės tinklo agentūros paskelbti duomenys.

Dėl sumažėjusio anglių naudojimo išmetamas CO2 kiekis sumažėjo 46 mln. tonų, apskaičiavo analitinis centras.

Atsinaujinančiosios energijos rekordas priartino Vokietiją prie tikslo 2030 metais gaminti 80 proc. elektros iš vėjo ir saulės energijos, sakė „Agora“ vadovas Simonas Muelleris.

„Kalbant apie elektros energijos gamybą, einame labai geru keliu“, – sakė ekonomikos ministras Robertas Habeckas.

Tačiau sumažėjęs išmetamųjų teršalų kiekis taip pat atspindėjo Vokietijos pramonės netvirtumą, o ekonomikos augimas svyravo apie nulį. Pramonės išmetamų teršalų kiekis sumažėjo 20 mln. tonų, nes smarkiai sumažėjo gamyba daug energijos naudojančiose pramonės šakose.

Tačiau šis sumažėjimas „nėra tvarus vystymasis“, sakė S. Muelleris. „Dėl krizės atsiradęs gamybos nuosmukis silpnina Vokietijos ekonomiką. Jei išmetamųjų teršalų kiekis vėliau perkeliamas į užsienį, klimato atžvilgiu nieko nepasiekiama“, – sakė jis.

Iš viso, analitinio centro vertinimu, tik 15 proc. sumažėjimo 2023 metais sudaro „nuolatinį išmetamųjų teršalų sumažėjimą“.

Kad Vokietija pasiektų savo klimato tikslus, jai reikia „daugybės investicijų“ pramonei modernizuoti ir šildymo anglies dioksido pėdsakui mažinti, sakė S. Muelleris.

AFP inf.