Beveik pusei Europos, anot ekspertų, gresia sausra. Europos sausrų stebėjimo centro pranešime teigiama, kad, rugpjūčio 10 dienos duomenimis, sausros grėsmė kyla 47 proc. žemyno teritorijos.

17 proc. teritorijos padėtis jau yra labai rimta. Sausra turi neigiamų padarinių vasaros kultūrų derliui, ypač – kukurūzų, sojos pupelių ir saulėgrąžų. Europos sausrų stebėjimo centras yra Europos Komisijos institucija.

Didelė sausra, kuri daugelį Europos regionų apėmė metų pradžioje, nuo rugpjūčio dar labiau išplito ir paaštrėjo. Ją lemia nuolatinis kritulių trūkumas ir virtinė karščio bangų, fiksuotų nuo gegužės.

Sausros pavojus ypač išaugo Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Rumunijoje, Vengrijoje, Šiaurės Serbijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Regionuose, kuriuos sausra paveikė jau 2022-ųjų pavasarį, pavyzdžiui, Šiaurės Italijoje, Pietryčių Prancūzijoje ir kai kuriose teritorijose Vengrijoje ir Rumunijoje, situacija pablogėjo labiausiai. Pirmiausiai Vakarų Europos ir Viduržemio jūros regione veikiausiai iki lapkričio bus šilčiau ir sausiau nei įprastai.

Pastaruoju metu iškritę krituliai kai kuriuose Europos regionuose galbūt sušvelnino sausrą, teigia ekspertai. Tačiau kai kuriose teritorijose kartu siautusios audros padarė žalos, kuri vėlgi galimai apribojo teigiamą kritulių poveikį.