Suomija nenori, kad jos teritorijoje būtų NATO bazių ar branduolinių ginklų

Suomija nenori, kad jos teritorijoje būtų NATO bazių ar branduolinių ginklų


Suomija nenori, kad, jai įstojus į NATO, jos teritorijoje būtų įsteigtos Aljanso karinės bazės ir dislokuoti branduoliniai ginklai, interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė šios šalies premjerė Sanna Marin.


Trečiadienį Suomija ir kaimyninė Švedija įteikė savo paraiškas dėl stojimo į NATO. Abi šalys nusprendė siekti narystės Aljanse po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau sparčiam prisijungimo procesui sutrukdė Turkija, kuri kaltina šias šalis, kad jos teikia saugų prieglobstį Ankarai priešiškoms ginkluotoms grupuotėms.


S. Marin pareiškė mananti, kad šį klausimą galima išspręsti dialogu. „Manau, kad šio etapo metu svarbu išlikti ramiems, kalbėtis su Turkija ir kitomis šalimis narėmis, atsakyti į kylančius klausimus ir išspręsti galimus nesusipratimus“, – sakė ji.


Premjerė nurodė, kad Suomijos stojimo į NATO derybose nekalbama apie Aljanso branduolinių ginklų dislokavimą ar bazių steigimą šalyje. „Tačiau ir nemanau, kad Suomija yra tuo suinteresuota“, – pridūrė S. Marin.

REKLAMA


Analogiškos nuomonės laikosi ir Švedija.


Turkija, kuri yra NATO narė nuo 1952-ųjų, yra pareiškusi savo nepritarimą Švedijos ir Suomijos narystei Aljanse. To priežastimi Ankara įvardija ne tik tariamą šių šalių paramą jai priešiškoms ginkluotoms grupuotėms, tačiau ir Helsinkio, ir Stokholmo 2019 m. Turkijai įvestą ginklų embargą.


Suomijos prezidentas Saulis Niinisto ir Švedijos premjerė Magdalena Andersson vėliau ketvirtadienį Vašingtone turėtų susitikti su JAV prezidentu Joe Bidenu. Pastarasis trečiadienį pareiškė tvirtą paramą jų vadovaujamų šalių siekiui įstoti į NATO.


Trečiadienį savo paramą taip pat pareiškė Italijos premjeras Mario Draghis. Romoje susitikęs su S. Marin, jis patikino, kad Italija yra pasirengusi paspartinti vidines procedūras, jog Suomija ir Švedija galėtų kuo greičiau prisijungti prie NATO.






Daugiau >>