Mitai apie lytiškai plintančias ligas: kas tiesa, o kas – ne?

Mitai apie lytiškai plintančias ligas: kas tiesa, o kas – ne?


Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai tvirtina, kad mūsų visuomenėje dar gausu mitų apie lytiškai plintančias ligas. Tai esą prisideda prie šių ligų plitimo.


Siekiant išvengti lytiniu keliu perduodamų susirgimų, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja laikytis saugesnės lytinės elgsenos principų: praktikuoti monogaminius lytinius santykius, vengti atsitiktinių santykių ir partnerių kaitos, visada ir taisyklingai naudoti apsaugos priemones (prezervatyvus). Po nesaugaus lytinio akto, kilus įtarimui dėl galimo užsikrėtimo arba atsiradus lytiškai plintančios infekcijos (LPI) požymių, nedelsiant kreiptis į gydytoją specialistą – ermatovenerologą.


Pasak ULAC specialistai paneigia šiuos visuomenėje dar gajus mitus apie lytiškai plintančias ligas:
„Kontracepcija apsaugo nuo LPI“. Netiesa. Hormoninė kontracepcija (peroraliniai kontraceptikai, hormoninė spiralė ir pan.) neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų.


„Oralinių santykių metu LPI neužsikrečiama“. Netiesa. Lytiškai plintančios infekcijos plinta visų rūšių, įskaitant ir oralinių, santykių metu. Pavyzdžiui, po oralinių santykių su sifiliu užsikrėtusiu žmogumi, pirmieji požymiai – opelė – atsiranda ne lytinių organų srityje, o burnos srityje.


„LPI užsikrečia tik tie žmonės, kurie turi daug lytinių partnerių“. Žmonės, kurie turi daug lytinių partnerių, turi didesnę riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis. Tačiau ir vienas, ypač atsitiktinis lytinis partneris, gali būti infekcijos šaltinis, nuo kurio galima užsikrėsti. Dažnai klausiama, kas yra „daug“ lytinių partnerių.

REKLAMA


Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose, skirtose specialistams, yra pažymėta, jog jeigu asmuo turi daugiau negu vieną partnerį per metus, tai tokia elgsena turėtų būti vertinama kaip rizikinga su daug lytinių partnerių. Užsikrėsti LPI galima ir turint vieną lytinį partnerį. Pavyzdžiui, Lietuvoje kas antra moteris, kuriai diagnozuota kokia nors lytiškai plintanti infekcija, nurodo, jog užsikrėsti galėjo tik nuo vieno partnerio – sutuoktinio/sugyventinio ar nuolatinio partnerio.


„Asmuo visada žino, kad yra užsikrėtęs lytiškai plintančia infekcija“. Netiesa, nes dauguma šių infekcijų yra besimptomės. Be to, visos užkrečiamosios ligos turi savo inkubacinį laikotarpį, per kurį dažniausiai simptomai nepasireiškia, tačiau, turint santykius su kitais žmonėmis, juos galima užkrėsti net patiems to nežinant. Pvz., ŽIV infekcijos vidutinis inkubacinis periodas trunka apie 3 savaites, tačiau infekcijos perdavimas galimas jau po poros parų.


„Vieną kartą persirgus sifiliu, susidaro imunitetas ir antrą kartą nebeužsikrečiama“. Netiesa. Imunitetas persirgus sifiliu nesusidaro, todėl galima užsikrėsti pakartotinai.


„Du prezervatyvai geriau negu vienas“. Nerekomenduojama naudoti kelis prezervatyvus vienu metu, nes dėl didelės trinties jie gali suplyšti. Tačiau visada patartina su savimi turėti kelias apsaugos priemones. Taip pat svarbu rinktis prezervatyvus atsižvelgiant į lytinių santykių pobūdį.
„Apsiprausimas po lytinių santykių apsaugo nuo užsikrėtimo“. Asmens higienos palaikymas yra labai svarbus dalykas, tačiau tai nėra profilaktikos nuo LPI priemonė.

REKLAMA


Pasak ULAC gydytojos Irmos Čaplinskienės, visi asmenys, kurie įtaria, kad galėjo užsikrėsti ar jau turi LPI simptomų, turėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją dermatovenerologą, pas kurį jau 17 metų nereikia šeimos gydytojo siuntimo.


Be to, pasak jos, medikai Lietuvoje gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas anonimiškai, t.y. neatskleidžiant asmens tapatybės, o tai palengvina paciento ir mediko kontaktą, kai ieškoma, kur kreiptis ir nelaukiama kol liga progresuos. Ši teisė Lietuvoje galioja jau beveik dešimtmetį, – pridūrė gyd. I.Čaplinskienė.


ULAC duomenimis, Susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau, palyginti su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.


Pagal naujausią sergamumo LPI metinę apžvalgą, praėjusiais metais gonorėja diagnozuota 72, sifilis – 130, chlamidiozė – 257 asmenims. Pagal lytį pusantro karto daugiau atvejų nustatyta tarp vyrų nei tarp moterų, atitinkamai 284 ir 175.


Rugsėjo 4-oji yra Pasaulinė seksualinės sveikatos diena. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, seksualinė sveikata yra labai svarbi bendrai asmenų, porų ir šeimų sveikatai ir gerovei bei bendruomenių ir šalių socialinei ir ekonominei plėtrai. Gera seksualinė sveikata yra nesuderinama su lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). Pažymint Pasaulinę seksualinės sveikatos dieną.