Šiandienos aktualijos: Baltijos kelias, skurstančių pensininkų šalis ir rūkymo žabojimas

Šiandienos aktualijos: Baltijos kelias, skurstančių pensininkų šalis ir rūkymo žabojimas


Baltijos kelias – vienintelis istorijoje. Esame skurstančių pensininkų šalis. Rūkymą žabos ne draudimais, o susitarimais. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 34-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Baltijos kelias – vienintelis istorijoje


Prieš 30-ąsias Baltijos kelio metines buvo kilusi mintis, kad šią akciją reikėtų pakartoti. Tačiau galiausiai nutarta, kad vis dėlto neverta, nes toks įvykis – nepakartojamas ir geriausiai išliks jo dalyvių prisiminimuose, taip pat ir pasaulio atmintyje.


Teodora RAŠIMAITĖ


Baltijos kelias – 650 km (kitais duomenimis – 595 km) ilgio susikibusių žmonių grandinė, sudaryta 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto (Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutarties su slaptaisiais protokolais) dėl Europos padalijimo Vokietijai ir SSRS metines. Sustojusių ir rankomis susikabinusių žmonių grandine, jungusia trijų Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną, – buvo pareikštas protestas dėl Baltijos valstybių nepriklausomybės panaikinimo.


Prieš 30 metų rugpjūčio 23 d. 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje iki Hermano bokšto Taline. Spėjama, kad kelyje stovėjo iš viso apie 2–2,5 mln. žmonių, beveik 1 mln. iš jų – iš Lietuvos, yra liudijimų, kad lietuviai Lietuvos dalyje net netilpo, tad stovėjo Latvijoje. Dešimtys tūkstančių piliečių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose ir sudarė didžiausios grandinės atšakas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą. Taip simboliškai prasidėjo mūsų kelias į nepriklausomybę.

REKLAMA


Daugiau apie tai – rubrikoje „Aštri tema“.


fotobankas nuotr.


Ar dar ilgai būsime skurstančių pensininkų šalis?


Pastaraisiais metais augančiu skurstančių pensininkų skaičiumi pasižyminti Lietuva nebūtinai turi tokia ir likti. Tačiau kol kas sprendimų, kurie galėtų pakeisti esamą padėtį, tenka laukti...


Arūnas MARCINKEVIČIUS


„Eurostat“ duomenimis, 2017 metais Lietuva, turinti 37 proc. skurdo riziką patiriančių pensininkų, pateko į Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose pensijos amžiaus sulaukusių žmonių finansinė padėtis yra prasčiausia, trejetuką. Pagrįstas noras turėti didesnes negu kuklias pajamas senatvėje verčia ieškoti išeičių ir svarstyti, kaip su demografiniais ir viešųjų finansų perskirstymo iššūkiais pavyks susidoroti valstybei ir kokio dydžio pensijas ji galės užtikrinti ateities pensininkams. Tiesa, reformuojant pensijų sistemą, buvo praleista proga vienkartiniu sprendimu padidinti pensijų finansavimą ta suma, kuri pensijų kaupimo dalyvių anksčiau buvo „atitraukiama“ nuo socialinio draudimo į asmenines kaupimo sąskaitas, nors ir buvo žadėta tai padaryti. Gal tai ir nebūtų išsprendę skurdo problemos, tačiau, tikėtina, būtų ją bent jau sušvelninę.


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Situacija“.


fotobankas nuotr.


Rūkymą žabosime ne draudimais, o susitarimais?


Vyriausybė nepritarė siūlymui įteisinti draudimą rūkyti balkonuose. Pasak ministrų, toks draudimas nėra tikslingas ir norimo rezultato neduos. Tačiau draudimo iniciatoriai rankų nenuleidžia – Seimo narys Tomas Tomilinas siūlo gyventojams naują būdą, kaip kovoti su rūkančiais kaimynais, ir tikisi, kad jau šį rudenį Seimas jį priims.


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


Ministrų kabinetas svarstė T. Tomilino, Aurelijaus Verygos ir kitų Seimo narių siūlomas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Vyriausybė nusprendė nepritarti Seime svarstomoms pataisoms. Teigiama, kad tokio draudimo kontrolė pareikalautų neproporcingai didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių, įrodinėjimo procesas būtų sudėtingas ir ilgai užtruktų.


Išvados projektą registravusi Vidaus reikalų ministerija teigė, kad net ir pritarus pataisoms nebūtų draudžiama rūkyti vietose, iš kurių dūmai galėtų sklisti į kitų gyventojų butus – pavyzdžiui, pro atidarytus langus, laiptinių duris, iš praėjimų tarp namų ar rekuperacinių sistemų.


Daugiau šia tema – rubrikoje „Problema“.