Po nugriautais buvusiais Profsąjungų rūmais aptikta didžiulė slėptuvė greičiausiai bus griaunama

Po nugriautais buvusiais Profsąjungų rūmais aptikta didžiulė slėptuvė greičiausiai bus griaunama


Ant Tauro kalno, po nugriautais buvusiais Profsąjungų rūmais, aptikta didžiulė slėptuvė. Ji įrengta dar sovietmečiu, rengiantis galimai karo grėsmei. Kaip teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, artimiausiu metu spręsis slėptuvės likimas, tačiau greičiausiai ją teks nugriauti.


„Likimas dar kol kas neaiškus, apsispręsime artimiausiu metu. Vienaip ar kitaip dabar atrasta slėptuvė, joje yra vertingų dalykų. Lentas įvairias, talonus persivešime saugojimui tradiciškai į „Grindą“ ir ten toliau spręsis jų likimas netolimoje ateityje, kaip ir dėl pačio šito bunkerio“, – sakė P. Poderskis.


Anot jo, didesnė tikimybė, kad slėptuvė bus griaunama.


„Bendram kontekste tų kelerių metų darbų, kurie turės vykti ir bendros projekto vertės, kuri dar tiksliai nėra žinoma, vertė tikrai nebus didesnė nei 60 mln. eurų. Čia šimtų tūkstančių klausimas“, – teigė P. Poderskis.


Jis taip pat pridūrė, kad statybvietės valymo darbai neužsitęs, bus atlikti iki gruodžio mėnesio.


Vilniaus istorijos tyrinėtojo Dariaus Pocevičiaus teigimu, buvo planuojama, kad slėptuvėje tilps 1500 žmonių.


„Ji sudėtingos konfigūracijos, sudalinta į daug patalpų. (...) Kai kurios patalpos užkaltos medinėmis durimis, už jų yra dalis gyvenamųjų patalpų su gultais. Tiek kondicionavimo įrengimai stovėjo, šildymas, vėdinimas, kanalizacija, vandentiekis ir panašiai“, – teigė D. Pocevičius.


Pasak istorijos tyrinėtojo, ši slėptuvė buvo kone didžiausia Vilniuje, atsiradusi 1963 m. gruodį. Viduje slėptuvės buvo rasta memorialinė lenta bei talonų.

REKLAMA


„Viduje rasta memorialinė lenta profesinių sąjungų nariams, sovietiniams revoliucionieriams, kovotojams prieš smetoninį režimą. Lentelė kabėjo rūmų viduje, o Sąjūdžio laikais buvo nuimta kaip mažai istoriškai aktuali ir perdėta į slėptuvę. (...) Ant gultų matėme ir talonų. Tai ne talonai maistui, o gana rimtas dalykas – profesinių sąjungų nariams buvo skiriamas maitinimas, kas gaudavo kelialapius į sanatorijas ir poilsio namus“, – sakė istorikas.


Anot jo, pati slėptuvė neturi jokios vertės.


„Vertės nėra jokios, nei architektūrinės. Jeigu naujiems savininkams tinka išplanavimui, tai jie gali palikti, bet abejoju, ar paliks, nes išplanavimas labai specifinis“, – sakė D. Pocevičius.


Daugiau nei pusšimtį metų ant Tauro kalno stovėję apleisti Profsąjungų rūmai pradėti griauti, o vietoj jų iškils Nacionalinė koncertų salė. Planuojama, kad Profsąjungų rūmų nebeliks jau iki metų pabaigos.


Griovimo darbus vykdo konkursą laimėjusios bendrovės „Vaidva“ ir „Statybų kodas“. Griovimo darbams Vyriausybė skyrė daugiau kaip 1,8 mln. eurų.


Socialistinio istorizmo stiliaus Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai duris atvėrė 1963 m. gruodį. Praėjusių metų rugpjūčio 1 d. statinio konstrukcijų ekspertizės metu nustatyta, kad statinys ne tik fiziškai pažeistas po gaisro, bet ir funkciškai nusidėvėjęs bei trukdo statyti naują statinį – Nacionalinę koncertų salę, todėl komisija pasiūlė pastatą nugriauti. Šių metų gegužę sostinės Taryba davė leidimą nugriauti Profsąjungų rūmus.