Paprastai soduose prie namų auginami populiarūs tradiciniai vaismedžiai ir uogakrūmiai. Tai suprantama: koks gi sodas be obelų ar aviečių? Tačiau kartais nepelnytai pamirštami gydomųjų galių turintys augalai. Tarp jų – gudobelės.

Gudobelių (Crataegus) vaisius, primenančius mažus obuoliukus, drąsiai galima pavadinti sveikatos šaltiniu. Ypač jie naudingi širdžiai. Dabar kaip tik pats laikas pasodinti gudobelę savo sklype.

Parinkite vietą

Gudobelės gali augti beveik kiekvienoje dirvoje, bet geriausiai jaučiasi derlingoje ir gerai drenuojamoje. Sodinukai sodinami ir rudenį (spalį), ir pavasarį (balandį). Duobių gylis priklauso nuo augalo dydžio ir jo šaknų sistemos – 3–4 metų sodinukams reikia 0,6 x 6 m duobės. Gyvatvorėms sodinti iškasami maždaug 50 cm pločio grioviai ir šachmatų tvarka sodinami krūmai 20–30 cm atstumu vienas nuo kito. Norint stimuliuoti stiprių priešakninių ūglių augimą, augalai sodinami 5–8 cm giliau, nei augo prieš tai. Šaknys duobėse užpilamos derlinga žeme. Po pasodinimo sodinukai gausiai laistomi, mulčiuojami durpėmis arba puvenomis, o ūgliai sutrumpinami iki 10 cm.

Priežiūra

Kol medeliai jauni. Rūpintis gudobelėmis paprasta: jas reikia ravėti, reguliariai purenti ir tręšti dirvą. Antraisiais metais po pasodinimo, iki kol pradės vesti vaisius, augalai tręšiami du kartus per sezoną. Pirmą kartą – skleidžiantis pumpurams: 2 šaukštus karbamido įberiama į 10 l vandens (vienam augalui sunaudojama 15–20 l tirpalo), antrą – rugsėjo mėnesį: 2 šaukštai nitrofosfato 10 l vandens (vienam augalui – 20–25 l mišinio).

Kai jau veda vaisius. Vedančios vaisius gudobelės tręšiamos 3 kartus per sezoną:

* skleidžiantis pumpurams (3 šaukštai natrio gumato – 10 l vandens, vienam augalui – 20–30 l trąšų);

* žydėjimo pradžioje (šaukštas kalio sulfato ir 2 šaukštai nitrofosfato – 10 l vandens, vienam augalui – 30–40 l);

* vaisių vedimo metu (2 šaukštai natrio gumato – 10 l vandens, vienam augalui – 20–30 l tirpalo).

Krūmo forma

Geriausia gudobelę auginti krūmo formos. Augalui reikia palikti 5–6 pagrindines šakas ir genėti anksti pavasarį, palaikant 2–2,5 m aukštį. Reguliariai šalinami ligoti, sulūžę, silpni ir per tankiai sužėlę ūgliai.

Norint iš gudobelių sukurti gyvatvorę, pirmaisiais metais šakos nupjaunamos iki pusės, kiek priaugo per vienus metus, o vėliau palaikomas maždaug 1 m ar kiek didesnis augalų aukštis.

Dauginti geriausia sėklomis

Gudobelės dauginamos sėklomis, šaknų atžalomis, atlankomis ir skiepijant. Rūšiniai augalai daugiausia išauginami iš sėklų. Tam tikslui jos išimamos iš neprinokusių vaisių (visiškai subrendusioms sėkloms reikia dvejų metų stratifikacijos), iškart sumaišomos su stambiu upės smėliu (1:3) ir stratifikuojamos 6–12 mėnesių 3–5 ˚C temperatūroje, o rudenį (spalio mėnesį) pasodinamos. Kitų metų pavasarį (o kartais ir už metų) pasirodo daigai. Jie auginami dvejus metus, po to spalį pasodinami į nuolatinę vietą. Rūšinės gudobelės paprastai dauginamos skiepijant į raudonžiedžių gudobelių arba šermukšnių sodinukus. Ūgliukas įskiepijamas pavasario pradžioje, prasidėjus syvų judėjimui.

Patarimas

Skirkite gudobelėms saulėtą vietą: šešėlyje augantys augalai gali prastai žydėti ir užauginti prastą derlių. Gudobelių ypatumas – ilga šaknų sistema. Todėl turėkite omenyje, kad persodinti augalą galima tik iki 5 metų amžiaus.

Išvaizda: krūmas ar nedidelis medelis – maždaug 3–8 m aukščio

Lapai: išorinėje pusėje – tamsiai žali, apatinėje – šviesiai žali, kiaušiniškos formos

Žiedeliai: 1–2 cm skersmens, nuo baltos iki raudonos spalvos

Vaisiai: raudonos ar rausvai rudos spalvos, rečiau – geltoni ar balkšvi, 7–10 mm skersmens

Gudobelė – gydytoja

Gudobelės lapai, žiedai ir vaisiai pasižymi gydomosiomis savybėmis. Gudobelės uogos ypač naudingos kovojant su širdies ligomis, ypač pradėjus silpti širdies raumeniui vyresnio amžiaus žmonėms. Gudobelės preparatai plečia širdies ir galvos smegenų kraujagysles, jos geriau aprūpinamos deguonimi. Gudobelės naudingos ne tik gydant širdies ligas. Jų patariama vartoti sergant hipertonija, jos mažina cholesterolio kiekį kraujyje, raminamai veikia nervų sistemą.

Beje, nemažai gydytojų ir žolininkų sako, kad gudobelių žiedai turi sukaupę daugiau naudingųjų medžiagų negu vaisiai. Žinoma, vienu metu prisirinkti ir žiedų, ir vaisių nepavyks. Gudobelės žydi tik keletą dienų pavasariui baigiantis, o vaisius nokina prasidedant rudeniui. Surinkta žaliava džiovinama sausoje, tamsioje, gerai ventiliuojamoje patalpoje.

Žinoma, sveikiausia yra valgyti šviežius gudobelių vaisius. Tačiau vartoti jų reikia išmintingai, su saiku. Vienu prisėdimu galima suvalgyti ne daugiau kaip stiklinę šviežių vaisių, nes jų „padauginus“ gali atsirasti aritmija, arterinio kraujo spaudimo sutrikimų.

Pats paprasčiausias būdas išsaugoti vertingąsias gudobelių medžiagas – užšaldyti jų vaisius, kad žiemą nestokotume vitaminų. Gudobeles nuplaukite, gerai nuvarvinkite, kad šaldamos jos nepavirstų vienu ledo gabalu, nes tada bus sunku atskirti norimą kiekį. Paruoštas uogas sudėkite į sandarius plastikinius maišelius ir laikykite šaldymo kameroje.

Gudobelių antpilai

* Gudobelių žiedelių antpilas naudingas po miokardo infarkto, esant kraujagyslių spazmams. Pavasarį ne itin standžiai litrinis stiklainis prikemšamas šviežių žiedelių ir iki pat viršaus užpilama degtine. Laikoma, kol antpilas įgyja šviesių šiaudų atspalvį, tada perkošiamas, žaliava išspaudžiama. Gerti antpilo reikia po 30 lašų tris kartus per dieną, praėjus pusvalandžiui ar valandai po valgio. Gydymosi kursas – vienas–trys mėnesiai. Rudenį pagal šį receptą galima daryti antpilą iš vaisių.

Dėmesio! Jei gersite gudobelių preparatą tuščiu skrandžiu, tai gali sukelti kraujagyslių, žarnyno spazmus, kartais net vėmimą. Taip pat negalima gudobelių antpilo užsigerti šaltu vandeniu.

* Gegužę ir birželį reikia prisirinkti gudobelių žiedelių, o rudenį – vaisių ir sudžiovinti. Iš sudžiovintų žiedelių ir vaisių ruošiamas antpilas: žiedeliai ir vaisiai sumaišomi lygiomis dalimis, 3 šaukštai žaliavos užpilama 3 stiklinėmis karšto vandens ir paliekama 2 val. nusistovėti. Šios arbatos gydomąją galią galima sustiprinti į šį mišinį įdėjus 2–3 šaukštus erškėtuogių. Antpilas geriamas 3–4 kartus per dieną po 1/3 stiklinės pusę valandos prieš valgį.

Gudobelių kompotas

Apie 0,5 kg gudobelių, 650 ml vandens, 450 g cukraus.

Nuplautus vaisius perpjauname per pusę, išimame kauliuką. Dar kartą nuplauname ir paliekame, kad nuvarvėtų vanduo. Į puodą supilame vandenį, suberiame cukrų ir maišydami verdame, kol cukrus ištirps. Maždaug į 80–85 °C sirupą suberiame uogas ir paliekame stovėti 10 val. Tada sirupą perkošiame ir užverdame. Uogas suberiame į stiklainius ir užpilame karštu sirupu, uždengiame dangteliais ir stiklainius pakaitiname: 0,5 l – 15 min., 1 l – 20 min.

Šis gudobelių kompotas tinka vartoti esant avitaminozei, širdies sutrikimams, profilaktikos tikslais kaip karšta arbata ar šaltas gėrimas.

Receptai

Džemas su obuoliais
1 kg gudobelių uogų, 1 kg obuolių, 500 g cukraus, 1 l vandens. Iš per sietelį pertrintų ir ant silpnos ugnies patroškintų gudobelės vaisių paruoškite tyrę, sumaišykite su nuluptų obuolių tyre, įdėkite cukraus, išmaišykite ir pavirkite 20min. ant mažos ugnies.

Saldainiai
1 kg gudobelių tyrės, 400 g cukraus, 100 g krakmolo, 50 g miltinio cukraus. Į tyrę suberkite cukrų ir krakmolą, išmaišykite, suformuokite 1–2 cm storio sluoksnį ant medinės lentos, supjaustykite stačiakampiukais, apibarstykite miltiniu cukrumi ir palikite padžiūti.

Parengė Valerijus Kmitauskas

Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode" Nr. 21 (2016 m.)