Ar iš vapsvų yra naudos?

Ar iš vapsvų yra naudos?


Šiemet vapsvos pasirodė labai anksti – vasarai dar nė neįpusėjus. Kadangi jos gadina uogas, neleidžia ramiai užkandžiauti gamtoje, o kliudytos ir skaudžiai gelia, mūsų simpatijų nesulaukia. Jų nelaikome ir ką nors naudinga darančiais vabzdžiais. Kaip yra iš tiesų?


Mėta UTYRAITĖ


Medžioklės trofėjai – tik lervoms


Vapsvos – labai skirtingos, jų suskaičiuojama apie tūkstantis rūšių. Paprastai, kai kalbame apie vapsvas, turime omenyje europines popiervapsves, kurios stato rutulio formos lizdus iš sukramtyto ir suvilgyto seilėmis medžio pluošto.


Jos taip pat vadinamos klostinėmis vapsvomis dėl įdomios išorinės savybės: jų sparnai susilanksto per pusę išilgai. Vis dar neaišku, kam joms to reikia. Vapsvoms labai artimos širšės – anksčiau tiek širšės, tiek vapsvos buvo priskiriamos tai pačiai genčiai.


Ekosistemoje kiekviena rūšis biosferai savaip labai vertinga. Vapsvos, kaip plėšrūnės, reguliuoja kitų vabzdžių skaičių. Jos pačios dažnai minta gėlių nektaru, o lervas maitina medžioklės trofėjais: labiausiai jos mėgsta atnešti musių ir sukramtytų vikšrų.

REKLAMA


Popierinės vapsvos su savo grobiu susidoroja žandikauliais. Jeigu pasiseka, jos noriai atkanda žuvies ar mėsos gabaliukų ir taip pat neša juos į lizdą. Tačiau yra ir žiedvapsvių. Jos medžioja gyvą grobį paralyžiuodamos jį nuodais. Kiekviena patelė rausia savo urvą ir gyvena vienišės gyvenimą.


Ir nenorėdamos apdulkina augalus


Žinoma, nė viena vapsva nemąsto, ar sugavo žemės ūkiui kenksmingą lervą, ir gaudo viską, ką tik pajėgia. Tačiau jos gali sunaikinti vikšrus, kurie kenkia pasėliams. Pačių vapsvų skaičius labai skiriasi įvairiais metais. Tai gali priklausyti nuo to, kokia temperatūra ir drėgmė buvo pavasarį.


Be to, vapsvos apdulkina augalus, nors tai daro ne taip gerai kaip bitės. Vabzdys to nedaro specialiai, tačiau skrisdamas ant gėlės pasimaitinti jis gali išsitepti žiedadulkėmis ir nuskridęs prie kitos gėlės netyčia apdulkinti.

REKLAMA


Kai kurių egzotiškų rūšių vapsvos gali rinkti medų, tačiau, skirtingai negu bitės, kurios korio ląstelėse laiko medų žiemai, vapsvos jį saugo atsitiktinai. Šį medų rinkdavo Pietų Amerikos indėnai, tačiau kai tik europiečiai atvežė medų nešančių bičių, vapsvų medus prarado vertę, nes jis prastesnis, be to, šios vapsvos gelia dar stipriau negu bitės.


Į vapsvų ir bičių nuodų sudėtį įeina įvairių biologiškai aktyvių medžiagų. Skirtingų vabzdžių nuodų sudėtis skiriasi. Vapsvų nuodai gali būti pavojingi, nes reakcija į juos būna individuali: gali išsivystyti alerginė reakcija, edema, ir žmogus gali mirti nuo vieno įgėlimo. Manoma, kad alergija vapsvų nuodams yra dažnesnė negu bičių nuodams. Tačiau pasitaiko įvairių variantų. Pavyzdžiui, žmogus tinsta nuo bičių, bet netinsta nuo vapsvų įgėlimo.


Ne vienam kelia baimę


Vapsvos gali būti ne tik naudingos, bet ir pakenkti žemės ūkiui: jos graužia vaisius arba naikina naudingus vabzdžius. Ypač nukenčia bitininkai: vapsvos medžioja medų nešančias bites. Griebia bitę, graužia ją žandikauliais, nukanda sparnus ir galvą, krūtinę ir minkštą pilvuką sukramto į gumulą ir neša lervoms. O jeigu vapsvos rado medaus atsargų, jų išvaryti nebeįmanoma.


Daugelis žmonių bijo vapsvų, tačiau, priešingai, nei dauguma manome, vapsvos nėra agresyvios ir nepuola tiesiog šiaip sau. Jeigu vapsvą, kuri nusprendė paprašyti jūsų maisto, nuvysite mojuodami ranka arba lengvai jai spriegsite, ji nuskris ir greičiausiai negels. Medų nešančios bitės daug agresyvesnės – niekada jų nevaikykite. Vapsvos tampa agresyvios, jeigu žmogus atsiduria šalia lizdo. Jeigu vapsva nusprendžia pulti priešą, ji apie tai įspėja: pirmiausia juda jo link, paskui muša jį galva ir tik tada gelia. Jos puikiai kasa ir moka statyti lizdus ne tik ant įvairių paviršių, bet ir po žeme, taigi, jeigu matote urvą, iš kurios išlenda vapsva, geriau jį apeikite.



Vapsvų lizdo galite atsikratyti pavasarį, kai patelės pradeda pačios statyti būstus. Šiame etape gana lengva pašalinti vapsvų lizdo užuomazgas. Vietas, kuriose vapsvos gali susiręsti lizdą, galima patepti mašinine alyva: joms tai nepatinka. Tačiau rudenį nėra prasmės nuimti lizdą: spalio–lapkričio mėnesiais vabzdžiai žūva, todėl jie neprisiruošia medaus atsargų žiemai.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.