Geriausias metas akiuoti vaismedžius

Geriausias metas akiuoti vaismedžius


Geriausias metas akiuoti vaismedžius


Ieva RIDIKAITĖ


Sode sirpsta vėlyvųjų veislių braškės, noksta alyviniai ir kiti vasariniai obuoliai, veislių įvairove džiugina ankstyvosios slyvos, kvepia aromatingosios avietės... Tačiau sodininkų, be gausaus vaisių derliaus nuėmimo, laukia pagrindinis ir svarbiausias darbas medelyne – vaismedžių akiavimas.


Geriausias laikas

Pasak LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto medelyno vadovo Česlovo Paulausko, vaismedis susideda iš poskiepio ir įskiepio. Poskiepis – tai vaismedžio dalis, į kurią skiepijama norima veislė, kitaip sakant, tai vaismedžio šaknys.


Č. Paulauskas paaiškino, kad geriausias laikas vaismedžiams akiuoti – vasarą, maždaug nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio (priklauso nuo tų metų meteorologinių sąlygų), kai vešliausiai auga poskiepiai, gerai atšoka jų žievė ir tuo metu subręsta įskiepių ūgliai. Šią vasarą, per karščius, augalai buvo nustoję augti, dabar po lietaus prasidėjo intensyvus jų augimas, todėl akiavimas prasideda savaite vėliau nei įprastais metais. Sodininko nuomone, kuo anksčiau bus galima sodo augalus akiuoti, tuo daugiau laiko bus suaugti akutėms su poskiepiu ir tuo geriau jos žiemos.


Skiepūglių paruošimas

Medelyno vadovas atkreipė dėmesį, kad skiepūglius akiuoti galima ruošti tik subrendusius, geriausia tą pačią dieną, – reikia nupjauti nuo sveiko motininio augalo ir iš karto pašalinti lapus (paliekant 1–1,5 cm lapkotį). Paruoštus skiepūglius 2–3 dienas galima išlaikyti šaldytuve pamerkus jų galiukus į vandenį. Akiuoti tinkamiausios pakankamai subrendusios akutės iš skiepūglio vidurinės dalies.

REKLAMA


Vyšnių akiavimas akute

Anot sodininko Č. Paulausko, pastaruoju metu labiausiai paplitęs pagrindinis skiepijimo būdas priglaudimu – akiavimas akute. Vyšnių veislė „Turgenevka“ akiuojama į kvapiąją vyšnią. Poskiepio žievė nupjaunama iki medienos, paliekant trumpą liežuvėlį akutei įstatyti. Akutė išpjaunama su plonu (cigaretinio popieriaus storio) medienos sluoksniu arba visiškai be jo ir įstatoma pakišant ją po liežuvėliu. Akutė visa plokštuma priglaudžiama prie poskiepio brazdo, bet jo žievė akutės neapgaubia. Įstatytas akutes reikia tuojau pat ištisai aprišti siaura (5–8 mm pločio) elastinga polietileno plėvele. Pasak medelyno vadovo, kai akutė aprišta gerai, po 2 valandų po plėvele susidaro rasa. Labai svarbu, kad pumpuras būtų skydelio viduryje. Skiepijimo komponentai pradeda suaugti nuo apačios ir, jeigu pumpuras yra viršutinėje dalyje, kol susijungia visi audiniai, jis gali išdžiūti. Skydelio dalis virš pumpuro turi būti ne trumpesnė kaip 1–1,5 cm. Kad akutė nesužaliuotų, poskiepiai akiuojami mažiau saulės gaunančioje šakelės pusėje, iš vakarinės pusės (nugara į vėją).


Geriausias metas akiuoti vaismedžius

Geriausias metas akiuoti vaismedžius


Pasak SDI medelyno vadovo Č. Paulausko, obelų poskiepius reikia akiuoti 15–20 cm aukštyje. Kuo aukščiau įakiuota, tuo tankiau medelius galima sodinti. Kaulavaisius ir kriaušes reikia akiuoti kuo žemiau, kad mažiau būtų atžalų.


Geriausias metas akiuoti vaismedžius

Geriausias metas akiuoti vaismedžius


Sodininkas pataria po 20 dienų nuo akiavimo plėvelę nurišti ir akiuotus poskiepius palikti žiemoti. Anksti pavasarį patikrinama, ar akutės prigijusios, ir poskiepiai nukerpami virš prigijusių akučių 2–3 mm, kad jos neišdžiūtų ir geriau sprogtų. Padarytos žaizdos užtepamos baltais akriliniais dažais, į kuriuos įmaišyta 2 proc. fungicidų.


Geriausias metas akiuoti vaismedžius

Geriausias metas akiuoti vaismedžius


Poskiepiai


Sodininkas prisimena, kad seniau buvo įprasta akiavimui naudoti sėklinius poskiepius – laukinių medžių rūšių sėjinukus. Dabar, be sėklinių poskiepių, plačiai naudojami vegetatyviniai poskiepiai, juos norimoms veislėms akiuoti parinkti labai svarbu, nes nuo tinkamai parinkto poskiepio priklauso ne tik formuojamo medelio aukštis, derėjimo laikas, bet ir jų derlingumas, atsparumas ligoms ir šalčiui.


Vegetatyvinių poskiepių dauginimo augyne išauginami sveiki motininiai augalai – poskiepiai be virusų medeliams auginti. Tokių augalų įsigyjama iš Europos šalių specializuotų medelynų.


Č. Paulauskas sakė, kad sėja ir sėklinius poskiepius – kvapniąsias vyšnias, kaukazines slyvaites.


Kiekvienai sėklavaisių ir kaulavaisių veislei būtina parinkti pačius tinkamiausius poskiepius. Augesnes veisles reikia akiuoti į žemesnį poskiepį, o žemesnes – į augesnį poskiepį. Labai svarbu kiekvienai vaismedžio rūšiai ir veislei parinkti tinkamus poskiepius, kad įskiepis su poskiepiu sutaptų.


Kaulavaisių poskiepiai


Vyšnių poskiepiai. Vyšnios dauginamos skiepais į kvapiosios vyšnios (Prunus mahaleb) sėklinius poskiepius.


Trešnių poskiepiai. Sėkliniai poskiepiai: paukštinė trešnė ir „Gisela“ – žemaūgis poskiepis, tinka su įvairiomis veislėmis, medžiai užauga iki 3,5 m aukščio. Paukštinė trešnė labai gerai suauga su trešnių veislėmis „Šneiderio vėlyvoji“, „Drogano geltonoji“, „Vega“, „Kordia“, „Regina“, medžiai užauga iki 3,5–4 m aukščio. Sulaukiama labai gausaus derliaus.


„Colt“ – vegetatyvinis poskiepis, ištvermingas žiemą, žemesnis už paukštinę trešnę ir didesnis už „Gisela“. Įakiavus jį į paukštinę trešnę, vaismedžiai derės trečiaisiais ketvirtaisiais metais, į „Colt“ ir „Gisela“ – antraisiais metais. Įakiuoti į paprastąją trešnę medžiai užauga iki 7–9 m aukščio, dera kur kas vėliau.


Slyvų poskiepiai. Slyvų veislės akiuojamos į sėklinius poskiepius: kaukazines slyvas (Prunus cerasifera) ir „Vangenheimo vengrinės“ sėjinukus. Kaukazinės slyvos labai gerai suauga su šiomis slyvų veislėmis - „Kometa“, „Skoroplodnaja“‚ „Early Gold“, dera antrais metais, medžiai aukštesni nei kitų veislių, išaugintų su „Vangenheimo vengrinės“ sėjinukais. Pastarųjų skiepai labai gerai suauga su slyvų veislėmis – „Herman“‚ „Empres“‚ „President“‚ „Čačana Rana“ ir kt. Šių slyvų medžiai užauga iki 3 m aukščio. Veda vaisius jau antrais metais.


Abrikosų poskiepiai. Abrikosai akiuojami į „Vangenheimo vengrinės“ sėjinukus. Veda vaisius jau antraisiais metais, užauga iki 3 m aukščio.


Persikų poskiepiai. Persikų veislės akiuojamos į įvairius sėklinius poskiepius: persikų, „Vangenheimo vengrinės“ sėjinukus, taip pat kaukazines slyvas.

REKLAMA


Sėklavaisių poskiepiai


Obelų poskiepiai. Obelų vegetatyviniai poskiepiai M 26, M 9 – vidutinio augumo, obelys išauga iki 2,5–3 m aukščio. Pavyzdžiui, M 26 tinka „Šampion“, „Baltasis „Alyvinis“, „Geneva Early“, M 9 – „Bohemija“, „Rubinola“, „Alva“, šiuos medelius 4–5 metams reikia pririšti prie kuolo, kol sustiprės šaknynas. P 60 – atsparus šalčiui poskiepis, tinka akiuoti obelų veisles „Alva“, „Auksis“ ir kt.


P 22 – žemaūgis poskiepis, tokiems medeliams reikalingi kuolai. Tinka koloninėms obelims ir aukštaūgėms senosioms veislėms, tokioms kaip ‘Beržininko ananasinis’. Dera jau kitais metais. Auginant ant sėklinių poskiepių išauga aukštos obelys, derėti pradeda vėlai.


Kriaušių poskiepiai. Kriaušės su vegetatyviniu žemaūgiu paprastojo svarainio poskiepiu (Cydonija oblonga) S1 išauga iki 2,5–3 m aukščio. Tinka veislės „Konferencinė“, „Concorde“ ir kt. Sodinama kas 2 m. Į miškinės kriaušės sėklinius poskiepius tinkamos akiuoti veislės: „Štaro Ankstyvoji“, „Patin“, „Jules Guyot“ ir kt.