Pakalbėkime apie mėšlą, tiksliau, jo rūšis. Per tūkstančius metų žemdirbiai įsitikino: be šios natūralios trąšos neišaugs geras derlius. Ir šias laikais, kai yra aibė sintetinių ir organinių trąšų, mėšlas yra nepamainomas darže ir sode.

Ką daro mėšlas, papuolęs į dirvožemį

Mėšle, t. y. organinėse trąšose, esančių mitybinių medžiagų augalai negali iš karto įsisavinti. Tad, kai patręšiame dirvą organinėmis trąšomis, dirvožemio mikroorganizmai pirmiausia suskaido mėšle esančias sudėtingas organines medžiagas į paprastus mineralinius junginius, todėl organinės trąšos veikia silpniau, bet ilgiau už mineralines.

Organinės trąšos vertingesnės už beriamą ar pilamą „chemiją“ ir tuo, kad mėšle dažniausiai būna visų augalams reikalingų mitybos elementų. Be to, mėšlas yra dirvožemio humuso papildymo šaltinis. Tai dėl mėšlo dirvoje atsiranda daugiau anglies dioksido, o šis tiesiog būtinas, kad augalai augtų. Jau seniai įrodyta: patręšus žemės sklypą organinėmis trąšomis, pirmaisiais metais augalai pasisavina trečdaliu daugiau azoto, 40 proc. daugiau – fosforo ir net 60 proc. – daugiau kalio.

Mėšlo rūšių įvairovė

Dirvai tręšti yra naudojamos įvairios organinės trąšos. Visų pirma tai įvairių gyvulių (galvijų, kiaulių, triušių, nutrijų ir t. t.) ir paukščių (dažniausiai – vištų ir kalakutų) mėšlas. Jis gali būti skystas – srutos (dažniausiai kiaulių) ar kietesnės konsistencijos.

Srutos visada, o neretai ir kitų gyvulių biologinės atliekos maišomos su durpėmis, šiaudais, kompostu, nupjauta žole ir pan. Nepatartina kraikui naudoti pjuvenų, nes rūgštėja lengvesnės dirvos ir prastėja dirvožemio savybės, o sunkesnėms dirvoms toks mėšlo kraikas tinka.

Paruošto naudoti mėšlo savybės labai priklauso nuo specializacijos ūkio, iš kurio įsigijote šių trąšų: kokie gyvuliai ten auginami, kuo jie šeriami, kaip laikomas iš fermų pašalintas mėšlas; ar jis pakankamai gerai suslegiamas tranšėjose? Mat tada jo viduje pakyla reikiama temperatūra ir sunaikina visas piktžolių sėklas. Tradiciškai geriausiu kraikiniu mėšlu laikomas tas, kuris paimtas iš tvartuose palaidų laikomų gyvulių; nuolat minamas mėšlas gerai susimaišo, jame būna daugiau maisto medžiagų.

Savo vertingumu paukščių mėšlas gerokai lenkia galvijų. Palyginti su kraikiniu mėšlu, paukščių išmatos pusantro karto vertingesnės. Jos turi daugiau maisto medžiagų, pasižymi greitu poveikiu. Pagal savo cheminę sudėtį paukščių išmatos priskiriamos prie geriausių organinių trąšų. Jose yra azoto, fosforo, kalio, mikroelementų (boro, cinko, geležies, mangano, magnio, molibdeno). Paukščių mėšlas gali būti naudojamas ir pagrindiniam, ir papildomam augalų tręšimui bei kompostui gaminti. Juo galima tręšti visus augalus ir visų tipų dirvas.

Taigi renkantis mėšlą ne tiek reikšmės turi jo rūšis, svarbiausia – kaip jis paruoštas. Patartina telefonu išsiaiškinti skelbimuose siūlomo mėšlo savybes, o geriausia – nepatingėti ir pačiam nuvykti į tą ūkį, iš kurio ketinate atsivežti šios trąšos. Antraip galite įsigyti piktžolių sėklomis užteršto mėšlo ir tik prisidaryti daugiau rūpesčių.

Ištraukos

Kas tai? Augalai dažnai tręšiami ne galvijų ir paukščių mėšlu, o jo ištrauka. Tai praskiestas ir palaikytas (pabrandintas) statinėje ar dideliame kibire kurį laiką tokių trąšų ir vandens mišinys. Šviežas paukščių mėšlas dėl savo didelio aktyvių medžiagų poveikio gali būti net žalingas – nudeginti augalų lapus, stiebus ar šaknis. Todėl tam ir reikalingos minėtos mėšlo ištraukos.

Galvijų mėšlo ištrauka daroma santykiu 1:10, o paukščių – net 1:20. Į statinę įpilame 10 kibirų vandens ir kibirą galvijų mėšlo arba puskibirį paukščių mėšlo. Paprastai vasarą daromas toks mišinys labai greitai pradeda rūgti, tad jį vis pamaišome. Po kelių dienų šis skiedinys išrūgsta, nupilami 2 l ištraukos ir sumaišoma su 9 l vandens. Taip gauname 1:10 santykiu padarytą ištrauką ir ja jau drąsiai galime laistyti augalus.

Paukščių mėšlo pridedama pusė tam naudojamos talpyklos, pripilame vandens ir apie savaitę rauginame. Tokio tirpalo litrą perpus sudaro vanduo ir paukščių mėšlas. Reikiamos koncentracijos skiedinį pasigaminame, 0,5 l ištraukos sumaišydami su 9,5 l vandens. Taip gauname 1:20 santykiu padarytą ištrauką. Visada stenkitės pasigaminti silpnesnės koncentracijos skiedinį, toks tikrai nenudegins augalų šaknų. Agurkų ar pomidorų ūgliams užtenka pusės litro tokio skiedinio. Jeigu tręšiama galvijų ir paukščių mėšlo ištraukos skiediniu (galima pasigaminti ir tokio), augalui pilame irgi apie pusę litro tokio tirpalo. Tik svarbu atminti: prieš tręšiant ištraukomis augalai palaistomi arba šitaip tręšiama po lietaus.

Kada dirvą tręšti mėšlu?

Tradiciškai (tai nulemta mūsų krašte vyraujančių klimatinių sąlygų) mėšlu dirva tręšiama arba rudenį, arba pavasarį. Pavasarį mėšlą įterpiame į dirvą ją sukasdami, o vėliau – ir supurendami prieš augalų sodinimą. Rudenį – kai derlius jau nuimtas ir sukasame dirvą, leisdami jai pailsėti bei prasivėdinti šaltuoju metų laiku.

Jeigu šviežiu mėšlu tręšiate pavasarį, labai svarbu tą organinę trąšą greitai įterpti į dirvą. Mat saulė jį iškart išdžiovina ir taip išgaruoja beveik visas amoniakinis azotas. Tokio pavėlavimo rezultatas gana liūdnas: sumažėja bet koks derlius ir prastėja jo kokybė.

Tręšti geriausiai (ir pavasarį, ir rudenį) tinka ilgokai (pvz., rudenį atsivežtas ir supiltas į krūvą bei uždengtas, kad negaruotų azotas) išlaikytas mėšlas. Tačiau ir jis vėliau kuo greičiau turi būti įterpiamas į dirvą, nes azotas garuoja labai greitai. Molinguose, sunkiuose dirvožemiuose mėšlas įterpiamas į 12–15 cm, lengvuose, smėlinguose – į 20–25 cm gylį.

Pirmaisiais metais mėšlu patręštoje dirvoje neauginamos kai kurios daržovių rūšys: morkos, ridikėliai, ridikai, bulvės. Mat, pasirodo, šviežio mėšlo kvapas privilioja jų kenkėjų – spragšių, morkinių muselių.

Tik reikia atminti – bet kokios organinės trąšos naudingos būna metus kitus. Dirvą patręšus, pirmaisiais metais augalai pasisavina tik apie pusę mėšle esančių maisto medžiagų, antraisiais metais – dar mažiau.

Dalis tų maisto medžiagų prarandama ir neįsisavinama augalų, ypač lengvesnėse dirvose. Todėl specialistai pataria: daržovių nevertėtų tręšti rudenį. Tegul kruopščiai apdangstyta mėšlo krūva peržiemoja (jei atsivežta polietileniniuose maišuose – dar geriau) ir į dirvą išberiama jau pradedant pavasarinius lauko darbus.

Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode“