Šilauogės – neatrastos sodo gėrybės

Šilauogės – neatrastos sodo gėrybės


Šilauogės – viso pasaulio sodus užkariavusios uogos. Lietuvoje jos taip pat nėra naujiena – pradėtos auginti daugiau nei prieš 40 metų, tačiau nėra dažnos mūsų soduose. O be reikalo: šilauogės itin vertinamos ne tik dėl savo puikaus skonio bei naudos žmogaus organizmui, bet ir paprastos priežiūros. Jei norite ko nors nauja savo sodui, šilauogės – vienas puikiausių pasirinkimų.


Šilauogėse esantys antioksidantai stiprina imuninę sistemą ir neutralizuoja laisvuosius radikalus, sukeliančius ligas ir organizmo senėjimą, lėtina regėjimo silpnėjimą, padeda išgydyti ir išvengti neurologinių ligų bei širdies sutrikimų, apsaugo nuo Alzheimerio ir daugelio kitų ligų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šilauogės gali užkirsti kelią net kelių rūšių vėžiui. Apskritai savo naudingumu vaisius ir daržoves šios uogos lenkia net 5–6 kartus. Be to, jos nesukelia alerginių reakcijų, tad tinkamos ir patiems mažiausiems.


Sodinimas ir priežiūra


„Žalia stotelė“ produkto vadovė Gražina Anusevičienė pabrėžia, kad norint išauginti gerą šilauogių derlių, reikėtų laikytis kelių svarbių taisyklių.


1. Vieta ir gruntas. Šios uogos mėgsta saulę – užaugusios pavėsyje būna blogesnio skonio, o ilgainiui iš viso nustoja derėti. Joms auginti geriausiai tinka purūs, 4,3–4,8 pH rūgštingumo specialiai paruošti durpių substratai. Šilauogės yra ilgaamžiai augalai, todėl tokiose vietose, kur yra aukšti gruntiniai vandenys ar kurios pavasarį užliejamos, reikia įrengti drenažą, kad neužmirktų šaknys. Pati dirva turėtų būti gerai įdirbta – būtų puiku, jei metus joje būtų buvęs pūdymas, išnaikintos piktžolės.

REKLAMA


2. Sodinimas. Geriausia sodinukus rinktis išaugintus vazonėliuose, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Jie sodinami maždaug 60 cm gylio duobėje, kurios didžioji dalis užpildoma specialiu durpių substratu, skirtu rūgščiamėgiams augalams. Augalas sodinamas tame pačiame lygyje, kaip augo vazonėlyje. Jokiu būdu negalima užžerti stiebų, kad augalai nepradėtų pūti. Pasodintą augalą būtų gerai pamulčiuoti – tam geriausiai tinka tas pats durpių substratas. Specialistė pataria nepagailėti pinigų ir įsigyti augimo stimuliatorių, kuris padeda sodinukams prigyti ir palengvina tolesnį jų gyvenimą.


3. Priežiūra. Šiems augalams labai svarbi tinkama drėgmė. Jos trūkumas, ypač pirmus mėnesius po pasodinimo, gali padaryti labai daug žalos. Bet jos perteklius taip pat kenksmingas – užsistovėti vanduo gali ne ilgiau nei keletą valandų, nes kitaip krūmas gali prigerti. Šilauogėms tręšti geriausia naudoti specialiai šiems augalams skirtas trąšas. Gelstantys lapai signalizuoja apie azoto ir geležies trūkumą (šių medžiagų trūksta dažniausiai), paraudonavę ar parudavę kraštai praneša apie fosforo, kalio arba magnio trūkumą. Labai svarbu ir genėti: ant krūmo turėtų likti po 2–3 vienmečius, dvimečius, trimečius ir keturmečius stiebus. Senesni stiebai blogai dera, tad juos reikia šalinti.

REKLAMA


Šilauogės po pasodinimo pradeda derėti jau kitąmet, bet specialistė pataria pirmaisiais metais leisti krūmeliui sutvirtėti ir derlių atidėti nuskinant žiedus. Maždaug 5–6 metų amžiaus krūmai jau gausiai dera (1,5–2 kg iš vieno žemaūgio krūmo, o kai kurios veislės gali duoti ir 9 kg derlių). Labai ankstyvų veislių derlius ima nokti liepos mėnesio viduryje, vėlyviausių veislių uogos skinamos net ir rugsėjį, iki pat didesnių šalčių.


Veislės pasirinkimas


Šilauogių veislių yra gana daug – pasaulyje jų suskaičiuojama daugiau nei 400. Jos skiriasi krūmų augumu, atsparumu šalčiams, derlingumu, uogų dydžiu, spalva, odelės tvirtumu ir, žinoma, skoniu. Pasak G. Anusevičienės, mūsų klimato sąlygomis geriausia rinktis ankstyvos arba vidutinio ankstyvumo veislės šilauoges, nes vėlyvosios ne visos spėja iki šalnų sunokti.


Tiems, kurie nori sulaukti ankstyvo derliaus, patariama rinktis veisles 'Chanticleer', 'Duke', 'Puru' ir 'Early Blue'. Uogas jos sunokina maždaug liepos viduryje. Šių veislių krūmų aukštis yra 1,2–1,5 m, uogos vidutinio dydžio, šviesiai mėlynos spalvos. Prie ankstyvųjų priskiriama ir veislė 'Collins' – jos krūmas stiprus, šakos auga stačiai, o uogos būna didelės ir skanios.


Vidutinio ankstyvumo šilauogių veislės pasižymi gausiu derliumi, uogos dažniausiai būna didelės, labai aromatingos, o krūmų aukštis gali siekti net 2 m. Kai kurioms veislėms būdingas ilgas skynimo laikotarpis. G. Anusevičienė rekomenduoja rinktis veisles 'Bluejay', 'Reka', 'Sierra', 'Patriot', 'Bluecrop' bei 'Chandler', kurių uogos noksta ne vienu metu, todėl jomis galima mėgautis visą mėnesį. Šios veislės uogas sunokina liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje.


Parengta pagal žurnalą "Namie ir sode"