Plauname grindis, valome langus, kaunamės su dulkėmis ir voratinkliais. Tačiau kai kuriuos daiktus – kompiuterius, telefonus, pianinus ir kitus muzikos instrumentus – ruošos metu dažniausiai apeiname, nes neaišku, kaip juos valyti ir ar išvis reikia valyti?

Berta JANUŠAUSKIENĖ

Dulkės gadina kompiuterį

Kompiuteris kaista, garsiai ūžia, išsijunginėja ir stringa. Ar ne laikas jį taisyti? Tačiau problema gali būti banali – susikaupusios dulkės. Pasak kompiuterių specialisto Tomo iš „Sugedo.lt“, žmogus, bent kartą pamatęs, kas dedasi jo kompiuterio viduje (bjaurios rudos spalvos dulkių gniutulus), daugiau kompiuterio nebeapleis, nes su tokiu nemalonu ir dirbti.

Problemos dėl perkaitimo nuo dulkių labiau būdingos nešiojamiesiems kompiuteriams, nes jų aušinimo sistema yra kur kas prastesnė nei stacionariųjų kompiuterių, tiesa, padariniai – skaudesni. Beje, jei dėl kompiuterio kreipsitės į specialistus, jie ne tik pašalins dulkes, bet ir pakeis termopastą – ji svarbi kompiuteriams taip pat, kaip aušinimo skystis automobiliams. Kokybiška termopasta leidžia sumažinti procesorių kaitimą net iki keliolikos laipsnių.

Dulkių valymą geriau patikėti specialistams, juo labiau kad tai kainuoja ne itin daug – 7–10 eurų. Kartu kompiuterių meistras įveiks ir grynai kompiuterines bėdas, tad netrukus kompiuteris veiks kaip naujas, o rūpestingai prižiūrimas tarnaus ilgiau.

Kas kiek laiko reikia valyti kompiuterį, priklauso nuo to, kaip dažnai jis būna įjungtas, kur jį laikote (ant stalo ar lovoje), kokioje aplinkoje gyvenate ar dirbate. Jei namuose valyti dulkes tenka kasdien ir vakarop ant baldų jų jau vis tiek matyti, vadinasi, ir kompiuteryje jos kaupiasi sparčiau. Pagrindinis rodiklis – kaip minėta, kompiuterio kaitimas, ūžimas ir darbo lėtėjimas.

Trupinių karalystė

Pašalinome iš kompiuterio dulkes. Kitas nešvaros židinys – kompiuterio klaviatūra. Ji dažnai net iš pažiūros, jau nekalbant apie vidų, būna apkerpėjusi. Klaviatūros valymą taip pat galime patikėti specialistams, bet galime pabandyti tai atlikti ir patys, nes tai ne taip pavojinga, kaip kapstytis kompiuterio „viduriuose“, be to, tikėtina, kad maisto trupinių klaviatūroje susikaups greičiau nei dulkių kompiuterio viduje.

Svarbiausia šiam darbui atlikti įsitaisyti specialų atsuktuvą ir nebandyti to daryti bet kokiu atsuktuvu, nagų dilde ar šakute. Patariama nusifotografuoti klaviatūrą, kad paskui nekiltų klausimas, kur koks klavišas buvo. Didžiųjų klavišų „Space“, „Shift“, „Enter“ geriau nejudinti, o kitus derėtų ištraukti ir išplauti muiluotame vandenyje, gerai išdžiovinti ir sudėti atgal. Jeigu prie kompiuterio nevalgote, pakanka klaviatūrą reguliariai kruopščiai nuvalyti specialia kompiuteriams skirta drėgna servetėle ir į vidų pažvelgti tik retkarčiais.

Monitorius taip pat valomas specialiomis servetėlėmis ar skysčiais. Jų sudėtyje neturi būti amoniako, tolueno, spirito ar acetono. Nevalykite monitoriaus ir skudurėliu, pamirkytu vandenyje su indų plovikliu ar pan.

Nepasižymi švarumu ir kompiuterio pelė. Jei pelė – lazerinė, pakaks ją kartkartėmis pavalyti specialiomis servetėlėmis. Lęšį reikėtų patrinti ausų krapštuku, pamirkytu spirite. Jeigu pelė – ratukinė, reikia nuimti jos dalį, dengiančią ratuką, ir specialia šluoste atsargiai išvalyti vidų.

Apleista darbo vieta

Bene nešvariausias asmeninei erdvei darbe priklausantis prietaisas – telefonas. Jungtinių Amerikos Valstijų Arizonos universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, 6,5 kv. cm plotelyje ant telefono susikaupia daugiau nei 25 tūkst. bakterijų, nes niekas niekada telefonų biuruose nevalo. Antras pagal užterštumą daiktas ant jūsų darbo stalo yra kompiuterio klaviatūra. 27 proc. visų tirtų klaviatūrų buvo pavojingai užterštos bakterijomis. Beveik ant visų jų rasta stafilokokų šeimos bakterijų, ant 80 proc. – difteroidų, ant 72 proc. – mikrokokų.

Dar vienas pavojaus židinys – pats stalas. Tyrimai rodo, kad bakterijų ant jo yra 100 kartų daugiau nei ant virtuvės stalo. Daugelis darbuotojų pratę užkandžiauti darbo vietoje, trupiniai kaupiasi klaviatūroje ar ant stalo tarp popierių ir sudaro puikias sąlygas tarpti bakterijoms, kurias atsinešame į darbą ant savo drabužių, rankinių ir portfelių. Be to, yra darbo vietų, kur kasdien apsilanko nemažas būrys klientų ir interesantų, tad tarša dar labiau padidėja.

„Probiosanus“ direktorius Giedrius Martusevičius sako, kad žmonės labai retai valo savo darbo vietas, valytojams dažniausiai draudžiama liestis prie darbuotojų stalų, tačiau viena iš priežasčių – ir patogių priemonių stygius. Daugiausia valymo priemonių gaminama namams, yra specialių priemonių elektronikai valyti. Todėl neseniai pradėtos gaminti specialias priemones darbo vietoms prižiūrėti.

Būtent biurams skirtomis priemonėmis galima išvalyti ir savo darbo vietą namuose, nors, žinoma, namuose bakteriologinė aplinka nėra tokia pavojinga, jos tinka ir televizoriams, telefonams ir kitiems prietaisams valyti.

Pianinas – ne baldas, bet...

Dažnuose namuose būna daiktų, kuriuos taip pat pamirštame valyti. Vieni iš jų – muzikos instrumentai. Jiems reikia ypatingos priežiūros.

Tinklalapio „Grojam.lt“ konsultantas Žygintas sakė, kad yra specialių priemonių ir muzikos instrumentams valyti, jos parduodamos specializuotose muzikos instrumentų parduotuvėse, bet jis primygtinai jų pirkti nesiūlo. Namų sąlygomis gitarą, smuiką, pianino klaviatūrą galima nuvalyti minkšta sausa šluoste, tik jokiu būdu jų nederėtų drėkinti, valyti cheminiais valikliais ir net kompiuteriams skirtomis drėgnomis servetėlėmis. Tuomet, kai negrojama, muzikos instrumentus reikia laikyti specialiuose dėkluose, o pianiną, kad būtų apsaugotas nuo dulkių, derėtų apdengti skraiste.

Pianino viršų, pasak specialisto, reikia valyti taip, kaip valome kitus poliruotus medinius baldus, – švelniai nubraukti dulkes ir retkarčiais nupoliruoti. Klavišus dera valyti sausai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti. Į pianino (taip pat ir kitų instrumentų) vidų geriau nelįsti – tai padarys specialistas, kai kreipsitės į jį dėl instrumento profilaktinės patikros, derinimo ar stygų keitimo.