Kambariniai augalai puošia mūsų namus, valo orą, kuriuo kvėpuojame, suteikia malonumo stebėti nuolat kintantį gamtos pasaulį. Ir už tai mainais turėtų šį tą iš mūsų gauti.

Danguolė KIŠKIENĖ

Ką įsivaizduojame, išgirdę apie SPA procedūras? Masažą? Sūkurinę vonią? Maitinamąją veido kaukę? Kad ir kokios mintys aplankytų, visos jos – apie būdus susidoroti su stresu ir geriau jaustis. Tokių poreikių turime ne tik mes, bet ir kambariniai augalai. Įkurdinę juos po stogu savo namuose, kur oras nejuda ir yra nedovanotinai sausas, sukūrėme jiems keistas gyvenimo sąlygas. Jos gali kelti pražūtingą stresą, jei nepasistengsime atkartoti gamtos teikiamų malonių – tebūnie tai savotiškos SPA procedūros, kad kambariniai augalai pasijustų laimingesni, kai dienos ima ilgėti ir jie pamažu budinasi iš žiemiško mieguistumo. Žinoma, tam gali tekti paaukoti savo SPA dieną, bet malonumo teikia įvairi veikla...

Šluostę gali atstoti plaukų džiovintuvas

Kambarinių augalų lapai apdulka, kaip ir visi namuose esantys daiktai. Kaip tvirtina Vilniaus kolegijos dekoratyvinių augalų ir želdinimo centro „VikoFlora“ vadovas Tomas Čižokas, dulkės ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir kenkia, nes gali užkimšti lapų poras, tad augalas „dūsta“, nevyksta fotosintezė. Todėl nereikėtų apleisti, bet ir persistengti nereikia: juk gamtoje augalų niekas necackina. Gamta viską yra sutvarkiusi savaip: vėjas nupučia dulkes, lietus jas nuplauna. Šį tą panašaus imituoti galime ir mes.

Pasak pašnekovo, nuo stambių lapų dulkėms valyti tinka bet kokia šluostė ar šluotelė, skirta kambariams tvarkyti. Labai patogu naudoti plaukų džiovintuvą, tik būtina nustatyti šalto, o ne karšto oro režimą. Toks būdas itin tinkamas, kai kambarinis augalas – sunkiau pasiekiamas ar tankus.

Jei dulkes tik nubrauksime, jos vėl labai greitai nusės ant lapų. Todėl racionaliau būtų jas nušluostyti drėgna servetėle ar skudurėliu. Kambaryje laikomiems augalams užtenka naudoti atvėsintu virintu vandeniu suvilgytą šluostę. Tačiau jeigu jie auga virtuvėje ar kitoje patalpoje, kur yra galimybė ant lapų susidaryti riebalų sankaupoms, priežiūra – sudėtingesnė, nes riebalai užkemša visas lapų poras. Tad reikėtų pasidaryti indų ploviklio ir drungno (ne šilto) vandens mišinį ir jame suvilgyta šluoste riebalus nuvalyti. Tada kitu skudurėliu, sudrėkintu vandeniu, dar kartą nušluostykite lapus.

Maudynių ypatumai

„Jei augalų lapai – gana smulkūs, dulkes šluostyti – sudėtinga. Reikėtų juos dušo kabinoje ar vonioje palepinti vadinamuoju atogrąžų lietumi: nuplauti lapus iš viršaus, nepamiršti ir apačios. Svarbiausia – patikrinti, kad vanduo būtų drungnas – kambario temperatūros, nes jei pilsite per šaltą, augalas patirs terminį šoką, labai greitai ims kristi lapai, gali net puvinys įsimesti. Kad substratas nuo vandens srovės nepasklistų po visą vonią, patarčiau įvilkti vazoną į paprastą plastikinį pirkinių maišą, ties kamieno apačia maišą stipriai surišti ir tik tada lieti vandenį. Tuomet jo nepateks į vazoną ir jis substrato neišplaus. Be to, dauguma augalų nemėgsta, kai užmirksta šaknys, dėl to iš karto įsimeta puvinys.

Tokius augalus labai sunku išgydyti ir išgelbėti: reikia persodinti, valyti, džiovinti, dezinfekuoti. Taigi darbo – gerokai daugiau. Jokiu būdu negalima taip plauti kambarinių augalų, kurie turi pūkuotus lapus: sanpaulijų, gloksinijų ir pan. Jie nemėgsta vandens nei iš viršaus, nei iš apačios, tad geriau dulkes nuo jų nuvalyti sausa šluotele. Nieko gudriau čia nesugalvosi – augalai tokie yra.

O kaktusus duše nuplauti galima, nes sukulentų spygliai yra pakitę lapai. Nebent tų, kurie padengti pūkeliais, nereikėtų kišti po vandeniu – juos ir geriau nuvalyti šluotele. Visi kiti kaktusai, sukulentai lygiais lapais maudynių nebijo. Bet ir čia galioja tas pats principas – uždenkite vazoną, kad į substratą nepatektų vandens“, – aiškina T. Čižokas.

Jeigu namuose iš čiaupo bėga kalkėtas vanduo, pašnekovas pataria pasirūpinti didesniu kiekiu kambario temperatūros virinto vandens ir talpiu laistytuvu. Tuomet vazoną reikėtų įstatyti į dubenį ar kitą indą, kad vanduo ten subėgtų ir būtų galima tą patį naudoti kelis kartus. Žinoma, tai užtrunka ilgiau nei paprasčiausiai atsukti čiaupą...

Pastebėjote, kad ant lapų atsiranda kalkių nuosėdų? Jos – niekuo ne geresnės už dulkes, todėl persistengti su dažnomis maudynėmis nereikėtų. Nuplovus lapus būtų gerai nuvalyti virintu ar sniego tirpsmo vandeniu. „Anksčiau buvo manoma, kad tinka lietaus vanduo, bet dabar jau nepatariama jo naudoti dėl padidėjusio rūgštingumo. Didesnis kiekis tokio vandens gali pakenkti augalams, kurie nemėgsta rūgštoko dirvožemio.

Todėl reikėtų atsargiai vertinti ir patarimus pavasariop ar vasarą išnešti kambarinius augalus į lauką, kad lietus juos nuplautų. Lietaus vandens kokybė nėra tokia gera, kokia būdavo kadaise, tad šis būdas tinka tik tiems augalams, kurie mėgsta rūgštesnį dirvožemį“, – dėsto dekoratyvinių augalų ir želdinimo centro vadovas.

Blizgina, bet ar nekenkia?

Blizgantys lapai atrodo puikiai, tačiau ar visi būdai, kuriais kambarinių gėlių mylėtojai dalijasi socialinių tinklų grupėse, išties padės pasiekti trokštamo rezultato? Pašnekovas teigia, kad tikrai nesiūlytų blizginti lapų majonezu ar panašiomis priemonėmis, nes tai – riebalai, jie užkemša augalų poras. Taip pat jis pataria labai atsargiai naudoti prekybos centruose parduodamas servetėles lapams valyti ir purškiamuosius blizgiklius.

„Purškalai sausina orą, maža to, jie patinka labai mažai daliai augalų. Jei lapus prastai nuvalysite ir bus likę dulkių, užpurškus blizgiklio paviršiuje susidarys plėvelė, tad augalas negalės kvėpuoti. Galbūt plačialapiams, turintiems daug porų, tai nepakenks, bet smulkialapius gali pražudyti, todėl išties nepatariu rinktis tokios priemonės. Be to, vieni blizgikliai yra antistatiniai, kiti – ne, taigi reikėtų atidžiai skaityti etiketes. Antistatiniai blizgikliai bent atstumia dulkes kuriam laikui, o naudojant paprastus blizgesys tam kartui atsiranda, bet dulkės prie lapų netgi dar labiau limpa“, – atkreipia dėmesį T. Čižokas.

Ne vien vandeniu gyvi

Paklaustas, ar plaunant kambarines gėles reikėtų nepamiršti ir kitokių joms palepinti skirtų procedūrų, specialistas rekomenduoja jau pradėti po truputį naudoti trąšas, kurių augalai gauna per lapus.

„Nors žiema yra augalų poilsio metas, kad jie ne vien vandeniu gyvi būtų, bet ir maisto medžiagų gautų, galima juos šiek tiek patręšti. Kol tikrasis augalų persodinimo sezonas dar neprasidėjo – jo sulauksime apie kovo vidurį, – užteks naudoti pusę ant pakuotės nurodytos trąšų dozės. Reikėtų padaryti trąšų dulksną iš karto po maudynių, kol lapai nėra išdžiūvę. Tai augalus šiek tiek stimuliuos, bet augimo smarkiai nesuaktyvins – kad ūgliukai pernelyg neištįstų, nes šviesos dar mažoka. Vėliau bus galima tręšti daugiau, o atėjus tikram pavasariui – dozę padidinti, kiek priklauso“, – pasakoja pašnekovas.

T. Čižoko teigimu, kai pradeda formuotis nauji žiedynstiebiai, reikėtų laikytis tręšimo grafiko, kad augalas būtų aprūpintas maisto medžiagomis ir žiedpumpuriai būtų išsivystę – tuomet jis bus gražus, gausiai žydės. „Manau, visada reikia vadovautis gamintojų nurodymais: jie dalį lėšų investuoja į bandymus, tad jų rekomendacijomis ir reikia remtis. O eksperimentai su bananų žievėmis, kavos tirščiais ar žaliąja arbata dažniausiai baigiasi tuo, kad namuose užsiveisia muselių. Taigi neverta virtuvės painioti su sodininkyste“, – pabrėžia specialistas.

Kad gėlės nepatirtų streso

„VikoFloros“ vadovas atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku augalai gali skursti ne tik dėl sauso oro. Tai lemia ir temperatūros skirtumai, itin varginantys gėles žiemą, kai kambariuose kaitina radiatoriai, o prie langų oras – daug šaltesnis dėl jų nesandarumo ar dažno patalpų vėdinimo. Net ir vos pravertos balkono durys, pro kurias patenka šaltas oras, augalams gali būti tikra pražūtis, nes nėra nė vieno, kuriam patiktų tokia temperatūros kaita. Dėl to jie patiria stresą, gali džiūti ar mesti lapus, žiedpumpurius.

Suprantama, kad dabar kambarius vėdinti – būtina, tad prieš tai darant reikėtų augalus iš patalpos išnešti, o grąžinti į vietą derėtų ne iš karto uždarius langą ar duris, o tik po to, kai oro temperatūra kambaryje visiškai suvienodėja.

Kenkėjai žiemos miegu nemiega

Pasak pašnekovo, gamtai ilsintis vabaliukai nemiega – jie gyvena budėjimo režimu, nes tik ir laukia progos, kol augalai pasidarys silpnesni. Dabar yra tas metas, kai kenkėjai gali pradėti pulti vien dėl to, kad daugelis augalų namuose stovi ant palangių ir ne visi vienodai gauna saulės šviesos. Kadangi dienos – jau ilgesnės ir kambarinės gėlės ima po truputį budintis, reikia nepraleisti progos ir jas pakaitalioti vietomis, kad visos gautų dienos šviesos. Kai nauji pumpurai, ūgliukai ištįsta, auga silpnesni, juos gali labai lengvai pažeisti kenkėjai.

„Yra visokių liaudiškų apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, kai reikia persodinti falenopsius ir iškarpyti papuvusias ar pažeistas šaknis, kaip dezinfekcinę priemonę tinka naudoti smulkintą anglį ar cinamoną, nes jie turi antiseptinių savybių. Vis dėlto, nors dabar ant bangos – ekologija ir natūralios priemonės, kenkėjai ir ligos, kaip ir žmonija, tobulėja. Jie prisitaiko netgi prie cheminių preparatų, tampa jiems atsparūs, tad ką čia bepadės natūralūs... Galima bandyti eksperimentuoti su žaliuoju muilu, galbūt kurį laiką jis pagelbės, bet neilgai. Sakyčiau, gaila tam ir laiko, ir pinigų, ir ypač darbo“, – dėsto T. Čižokas.

Gal užsakyti viešbutį?

Manote, šiek tiek juokinga augalus prilyginti mums, žmonėms, ir juos visaip lepinti? Iš tiesų pasaulyje sugalvojama dar įmantresnių būdų, siekiant pasirūpinti gera kambarinių gėlių savijauta. Pernai Londone buvo atidarytas viešbutis „Patch Plant Hotel“, skirtas tik augalams. Juos ten gali įkurdinti atostogų išvykstantys ar šiaip kuriam laikui namus paliekantys jų šeimininkai. Mintis įsteigti pirmąjį pasaulyje 5 žvaigždučių „viskas įskaičiuota“ viešbutį, skirtą botaniniams lankytojams, kilo internetinės gėlių parduotuvės „Patch“ savininkams. Mat per karantiną įmonės kambarinių augalų pardavimas išaugo 400 proc.

Viešbutyje yra 200 išskirtinių numerių augalams. Patyrę augintojai kiekvieną lapuotą ar spygliuotą gyventoją individualiai purškia, laisto ir patiekia jam „veganiško maisto“ pagal poreikius, parenka tinkamą vietą ir saulėkaitą mėgstantiems kaktusams, ir šešėlyje geriau augantiems lapuočiams. Kaip teigiama viešbučio pristatyme, kambarinių augalų šeimininkai galės pailsėti nekankinami kaltės jausmo, kad paliko numylėtinius be priežiūros – atvirkščiai, iš viešbučio juos išregistruos puikios būklės.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.