Naminis mulčias: geras derlius ir daug laisvalaikio

Naminis mulčias: geras derlius ir daug laisvalaikio

Mulčias puikiai tinka ir daržovėms, ir vaiskrūmiams, ir vaismedžiams.


Atrodo, kad pasigaminti mulčio yra sudėtinga? Anaiptol. Užuot sunkiai vargę tvarkydami savo sodo ir daržo atliekas, jas galite panaudoti taip, kad atsikratytume dar kelių darbų. Nebereikės laistyti, tręšti, ravėti, purenti... Nupjaunate veją ir žolę galite krauti po augalais. Sakysite, neišvaizdu, netvarkinga, „neišlaižyta“? Toks mąstymas vis dar gajus – dažnam svarbiau, kad sodyba gražiai atrodytų, nesvarbu, kad nepraktiška, daug trąšų ir kitų cheminių medžiagų panaudota. Tačiau gal verta pripažinti, jog kas naudinga ir sveika, tas ir gražu?



Eglė VALUŠYTĖ


Nupjaunate veją ir žolę galite krauti po augalais. Sakysite, neišvaizdu, netvarkinga, „neišlaižyta“? Toks mąstymas vis dar gajus – dažnam svarbiau, kad sodyba gražiai atrodytų, nesvarbu, kad nepraktiška, daug trąšų ir kitų cheminių medžiagų panaudota. Tačiau gal verta pripažinti, jog kas naudinga ir sveika, tas ir gražu?


Visokeriopa nauda


Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius, nuvykęs į Paryžių, nustebo pamatęs, kad netgi tokio didmiesčio centre ir parkuose pomedžiai mulčiuojami pernykščiais lapais ir žole. Iš pradžių toks vaizdas pasirodė keistas, nes nėra itin estetiškas, o reiklesni blizgančios tvarkos mėgėjai tai išvis pavadintų šabakštynu. Vis dėlto A. Balsevičius nutarė išbandyti tokį mulčiavimą savo sode ir nenusivylė. Mulčiuoti vaismedžiai ir kiti augalai auga geriau, leidžia stambesnius, gražesnius ūglius nei nemulčiuoti. Šiam tikslui pašnekovas naudoja tik nupjautą vejos žolę ir išravėtas piktžoles. Pasak jo, tokiu sausringu metu mulčias ne tik sulaikė drėgmę, bet ir greitai pradėjęs skaidytis augalams suteikė mineralinių medžiagų.

REKLAMA


A. Balsevičiaus bulvės, mulčiuotos nupjauta žole, gražiai auga, žydi ir netgi mažiau serga. Pašnekovo nuomone, dėl po mulčiu vykstančios mikorizės geriau įsisavinamos maisto medžiagos. Minėto proceso metu veisiasi tam tikri grybai ir padeda skaidyti maisto medžiagas. Vyksta abipusiškai naudinga augalų šaknų simbiozė su grybais. Mikorizės priemonių netgi galima įsigyti. Jos naudojamos sodinant augalus, kad jie greičiau vystytųsi ir būtų sveikesni. Pasak mokslininko, nupjovus veją žole mulčiuoti augalus arba ją išmesti ir tręšti augalus mineralinėmis trąšomis – pasirinkimo reikalas.


Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad mulčiavimas išsprendžia kelias bėdas. Pavyzdžiui, nelieka sunkaus darbo nešioti sodo ar daržo atliekas į komposto krūvas. A. Balsevičiaus sodyboje per kelerius metus išaugo kelios didžiulės krūvos išravėtų piktžolių, nupjautos žolės, sugrėbtų lapų. Pradėjus mulčiuoti ši problema buvo išspręsta. Taip pat džiugina ir gražesni, sveikesni, mažiau sergantys vaismedžiai. Labai svarbu ir tai, kad sausros metu jų nereikia laistyti. Mulčias – puiki vandens taupymo priemonė.


Naminis mulčias: geras derlius ir daug laisvalaikio

Mulčiuoti – protingesnis sprendimas nei nuolat suktis didžiuliame darbų rate: nešioti kompostą, kasti pomedžius, juos purenti ir laistyti.


Specialisto nuomone, mulčiuoti – protingesnis sprendimas nei nuolat suktis didžiuliame darbų rate: nešioti kompostą, kasti pomedžius, juos purenti ir laistyti. Pavyzdžiui, jeigu po žemaūgės (apie 2 m aukščio) vyšnaitės laja mulčiuosite žemę 2 m spinduliu, ten nebereikės nuolat ravėti. Botanikas savo sodybos gėlynuose augina ir lepesnių, Lietuvoje žiemą iššąlančių augalų, todėl juos rudenį gausiai apgrėbia lapais. Pavyzdžiui, iššalti yra linkusios budlėjos. Šiemet taip apkaišytas peržiemojo netgi figmedis, nors, kita vertus, ši žiema nebuvo šalta.


Juk gamtoje būtent taip ir vyksta: augalų nuokritos padengia gretimų augalų augimo plotą. „Jeigu net pačiame Paryžiaus centre nevengiama to daryti, manau, bent jau sodininkystė ir daržininkystė turėtų kuo mažiau atitrūkti nuo gamtos“, – sako A. Balsevičius.

REKLAMA


Pašnekovas pripažįsta, kad ši nauja mados banga – tai užmiršta sena. „Nieko naujo nematau. Prisimenu savo vaikystę, kai seneliai po serbentų, agrastų krūmais pridėdavo perpuvusio mėšlo. Anksti pavasarį šie augalai mus apdovanodavo gausybe uogų, krūmai būdavo sveiki, lapai – tamsiai žali ir žolės neaugdavo“, – pasakoja A. Balsevičius. Mėšlas – tai jau paruoštas mulčias, gyvūnų suvirškintos, taigi suskaidytos augalų dalys. Tik bėda ta, kad šiais laikais mažai kas laiko gyvulių ir mėšlo gauti gana sunku.


Naminis mulčias: geras derlius ir daug laisvalaikio

Nupjauta žolė puikiai tinka mulčiui.

Natūralus mulčias darže


Ar lapais, piktžolėmis, šienu, nupjauta vejos žole galima mulčiuoti augančias daržoves? Gamtinės žemdirbystės šalininkai jas mulčiuoja viskuo, ką turi „po ranka“. Svarbiausia – atminti, kad kuo daržovių augimo laikas yra trumpesnis, tuo lengvesnis (greičiau skaidomas) turi būti mulčias. Ir atvirkščiai: nereikėtų nuolat mulčiuoti ilgesnės vegetacijos augalų, t. y. pakaktų vieno ar dviejų kartų per metus, juos mulčiuoti reikėtų stambesniu ir lėčiau yrančiu mulčiu. Beje, lėtai yrantis, stambesnis mulčias pūdamas naudoja azotą, todėl augalai gali imti badauti. Patariama įsidėmėti daržoves, kurioms reikia daugiau azoto:
* kopūstai, ypač vėlyvieji ir žiediniai;
* porai;
* burokėliai;
* morkos;
* svogūnai;
* česnakai.
Šias daržoves bent jau iš pradžių reikėtų mulčiuoti itin greitai suyrančiu mulčiu, pavyzdžiui, jauna minkšta vejos žole, ir tik ant viršaus galima dėti ilgiau yrančio mulčio. Arba nemulčiuoti iš viso.


Atmintinė


* Ąžuolų lapai rūgština dirvožemį ir yra ilgai skaidomi, todėl tinkami mulčiuoti tik šilauogėms, bruknėms, spanguolėms, rododendrams. Šie augalai tokia danga ir trąša bus labai patenkinti.
* Dirvą rūgštinti gali ir medžių žievės, pjuvenos, šiaudai, pušų ir eglių spygliai, gluosnių ir karklų lapai.
* Nupjauta vejos žolė dirvožemio nerūgština, o paskleista šlapia iš karto pradedama skaidyti.
* Ravint daržą ir gėlynus, tomis pačiomis piktžolėmis galima mulčiuoti augalus.
* Puikiausia mulčio medžiaga yra klevų ir liepų lapai.
* Vaismedžiams mulčiuoti netinka vaismedžių lapai, pavyzdžiui, obelų, nes su jais nukrinta ir ligų sukėlėjai. Jeigu obels lapus sugrėbsite po jos vainiku, sugrėbsite ir ligų sukėlėjus bei kenkėjus. Pavasarį ta obelis apsirgs.
* Nemažai Lietuvoje auginamų vaismedžių priklauso erškėtinių šeimai, kuriai priklauso ir rožės, todėl rožių negalima mulčiuoti vaismedžių lapais.



Klaida!


Pasodinote gėlyną, palaistėte, atsivežėte priekabą pjuvenų ir jomis pernelyg gausiai apmulčiavote. Po poros savaičių gėlių lapai pradeda gelsti. Tai lemia dėl parūgštėjusio dirvožemio išsivysčiusi chlorozė. Augalams stinga geležies, jie liaujasi augti. Tas pats gali nutikti bet kuriems augalams panaudojus nusipirktų nekokybiškų durpių. Patariama vengti dirvožemį rūgštinančio mulčio.


Svarbu stebėti, kad mulčio sluoksnis nebūtų pernelyg storas, pakilus oro temperatūrai nepakenktų augalams ir vyktų fermentacija.