Politologai nesutaria, kas iš valdančiųjų paskubėjo dėl partnerystės įstatymo

Politologai nesutaria, kas iš valdančiųjų paskubėjo dėl partnerystės įstatymo


Seime praėjusį antradienį svarstant lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektą, abejonių parlamentarams sukėlė valdančiųjų sprendimas šį klausimą į darbotvarkę įtraukti likus mažiau nei dienai iki plenarinio posėdžio – pirmadienio vakarą. Šį sprendimą nevienareikšmiškai vertina ir politologai, svarstantys ar toks noras kuo greičiau balsuoti dėl Partnerystės projekto kilo iš pagrindinių iniciatorių Laisvės partijos ar didžiausios parlamentinės frakcijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD).


Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis mano, kad šis balsavimas nebuvo valdančiosios koalicijos pralaimėjimas, tačiau labiau Laisvės partijos nesėkmė. Būtent pastaroji partija, politologo nuomone, neįvertino proceso sudėtingumo bei išskirtinio pasirengimo poreikio.


„Man susidarė vaizdas, kad daugiau skubėjo Laisvės partija, negu kad koalicijos partneriai norėjo išspręsti šitą klausimą. Tai ko gero ne pralaimėjimas, tai nesėkmė. Matėsi, kad valdantieji bendrai, ne tik konservatoriai, bet ir Laisvės partija pirmoje eilėje norėjo šitą klausimą išspręsti vienu smūgiu. Deja, be išankstinio pasirengimo, be diskusijų šis klausimas vis dėl to įstrigo“, – kalbėjo L. Bielinis.

REKLAMA


Tuo tarpu Klaipėdos universiteto (KU) politologas Saulius Šiliauskas taip pat stebėjosi tokiu valdančiųjų sprendimu, tačiau svarstė, kad tai greičiausiai buvo visų koalicijoje esančių projekto iniciatorių taktinis sprendimas, kurį lėmė noras Partnerystės klausimą galutinai išspręsti dar šioje pavasario sesijoje.


„Taip staigiai, šiomis dienomis, o ne kokio ten birželio mėnesio bėgyje pateikti pirmąją stadiją ko gero, kažin ar buvo Laisvės partijos taktinis sprendimas. Kad balsuoti čia ir dabar, ko gero buvo kažkokie konjunktūriniai paskaičiavimai vadovybės, kuri tai iniciavo, buvo apskaičiavimas priimti pateikimo stadijoje itin greitai“, – mano S. Šiliauskas.


Visgi KU politologas neatmeta, kad būtent konservatoriai buvo suinteresuoti kuo greičiau išspręsti šį klausimą. S. Šiliausko nuomone, visuomenėje kylantis pasipriešinimas, dar vienas planuotas „Šeimų maršas“ birželio mėnesį, jiems būtų pakenkę kur kas labiau, nei Laisvės partijai.

REKLAMA


„TS-LKD ko gero pabandė išlaviruoti matydami įtampą ir ko gero pirminis jų apskaičiavimas buvo kaip nors prigesinti šitą „Šeimos maršo“ pratęsimą birželio viduryje, kadangi maršo organizatoriai maždaug buvo apskaičiavę, kad maždaug tomis dienomis bus pateikimo stadija“, – sakė S. Šiliauskas.


Po nesėkmingo balsavimo Seime įtampa dėl Partnerystės įstatymo niekur nedingo


KU politologas mano, kad praėjus nesėkmingam balsavimui įtampa dėl šio klausimo tiek visuomenėje, tiek tarp valdančiųjų išlieka, kadangi pats klausimas liko neišspręstas.


„Aistros tarsi ir prigeso, bet ne taip, kaip tikėjosi prigesinti valdančioji TS-LKD. Jie matomai tikėjosi pritarus pirmai stadijai, tai buvo optimistinis ketinimas, priimti šį klausimą šioje sesijoje“, – teigė S. Šiliauskas.


Visgi L. Bielinis mano, kad ilgai užsitęsusi diskusija šiuo klausimu gali išvarginti pačius konservatorius, o priėmus šį įstatymą klausimas būtų uždarytas tiek sutarimo nerandančių konservatorių liberaliajame bei krikdemiškajame flanguose, tiek valdančiojoje koalicijoje apskritai.


„Priėmus būtų mažau diskusijų, nes savotiškai viskas yra išspręsta ir būtų pereita prie kitų klausimų, o dabartinėje situacijoje mes dar ilgai girdėsime daug visokiausių nesutarimų, priekaištų ir įtampa didės (...) diskusijos vyks, „guma tempsis“ ilgai, o tai reiškia, kad ir diskusija ir konfrontaciniai kalbėjimai iš abiejų pusių tęsis ilgiau. Aš manyčiau, kad tai savotiškai vargins valdančiuosius ir ypač konservatorius“, – mano VDU politologas.



TS-LKD nori išlaikyti europietiškos partijos įvaizdį, tačiau Vakaruose Partnerystė priimta visiškai kitame kontekste


Visgi L. Bielinis nemano, kad Partnerystės įstatymas buvo svarbus tik Laisvės partijai. Pasak jo, TS-LKD bando sukurti vakarietiškos konservatyvios partijos įvaizdį, todėl jie taip pat greičiausiai buvo suinteresuoti išspręsti šį klausimą.


„Didžiausias rūpestis buvo Laisvės partijos pusėje, bet konservatoriai savotiškai suinteresuoti, nes tame europiniame trende jie norėjo išlikti ir kažkokiu aspektu šitą klausimą taip pat reikėjo išspręsti“, – mano VDU politologas.


Tačiau S. Šiliauskas pabrėžia, kad Europos valstybėse, kurios lyčiai neutralios Partnerystės ar netgi santuokos įstatymus priėmė prieš 15 ar 20 metų, vyravo visiškai kitoks ideologinis kontekstas. Pasak jo, šiuo metu tiek Vakaruose, tiek Lietuvoje vis mažesnio populiarumo ir palaikymo susilaukia liberaliosios demokratijos idėjos, todėl ir Partnerystės įstatymą palaikyti Lietuvos konservatoriams tampa vis sudėtingiau.


„Kontekstas dabar yra truputi kitoks. Netgi priiminėjant panašius įstatymus kitose šalyse, visiškai kitoks, žymiai palankesnis liberaliajai demokratijai filosofinis, pasaulėžiūrinis kontekstas, negu jis yra dabar, praėjus 15-20 metų. Požiūris į liberalios demokratijos idėjas visiškai kitoks“, – tvirtina S. Šiliauskas, kartu pažymėdamas, kad šiuo klausimu susiskaldžiusi TS-LKD gali tapti kur kas mažiau patraukliu koalicijos partneriu kitoms dešiniųjų koalicijoje esančioms partijoms.


„Klausimas, kiek šita partija, kaip tokia susiskaldžiusi, gali toliau būti vertinama, kaip patikimas derybų partneris“, – svarstė KU politologas.


Seime antradienį jau pateikimo stadijoje atmestas ir grąžintas tobulinti daugybę emocijų visuomenėje keliantis lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektas. Iniciatyvą palaikė 63 parlamentarai, 58 balsavo prieš ir 7 susilaikė.