Po 14 metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga. Kapitalinį Aplinkos ministerijos leidinį rengė beveik 50 mokslininkų ir gamtininkų daugiau kaip ketverius metus.

„Raudonoji knyga – tai mūsų kaltės simbolis. Žmogus privalo prisiimti atsakomybę, ką yra padaręs kitoms rūšims. Todėl Raudonoji knyga yra kiekvieno sąmoningo žmogaus atmintinė, ką galime prarasti ir ką turime saugoti“, – antradienį per ką tik išspausdinto leidinio pristatymą sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Lietuvos raudonoji knyga supažindina visuomenę su šalyje saugomomis gyvūnų, augalų ir grybų rūšimis, joms gresiančiu pavojumi, jų apsaugos būkle. Knyga, kaip pažymima Aplinkos ministerijos pranešime, parengta pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Joje aprašytos 566 gyvūnų, augalų ir grybų rūšys su iliustracijomis ir paplitimo žemėlapiais. Naujojoje knygoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas sutrumpėjo ketvirtadaliu – 2007 m. leidinyje buvo aprašytos 764 rūšys.

„Pagrindinė sutrumpėjusio sąrašo priežastis – pirmą kartą šalies biologinės įvairovės apsaugos sistemoje apie 900 rūšių buvo įvertinta ne pagal atskirų mokslininkų rekomendacijas, specialistų siūlymus, o pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos vertinimo kriterijus“, – sakė naujosios Lietuvos raudonosios knygos vyriausiasis redaktorius, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius. Pasak jo, išbraukta 241 rūšis ir įrašytos 43 naujos rūšys.

Kaip prisimena naująjį leidinį kuravusi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, tikslinant sąrašą kilo nemažai diskusijų. Pavyzdžiui, dėl pilkosios kurapkos. Atrodytų, pakankamai dažna rūšis, bet, deja, šiuo metu ji kritiškai nyksta.

„Lietuvos raudonoji knyga – tai būdas išsaugoti unikalias, Lietuvai būdingas rūšis. Kad kiekvienas galėtume pasižiūrėti, ar įrašyta rūšis neauga mūsų privačioje valdoje, ar neprivalu saugoti kieme šokuojančio varliagyvio, – sako L. Janulaitienė. – Be to, ši knyga – tai ne tik retų ir nykstančių rūšių sąrašai, aprašymai, bet ir teisinis dokumentas, kuriuo remiantis šalyje organizuojama šių rūšių apsauga. Jau pavyko pasiekti, kad nebegrėstų išnykimo pavojus pilkosioms gervėms ir žąsims, ūdroms, vandens lelijoms ir kt. Šios rūšys yra išsaugotos, tačiau būtina siekti, kad jų būklė vėl nepablogėtų dėl ūkinės žmogaus veiklos.“

Beje, rinkti duomenis apie rūšis, jų augavietes ir radavieties Lietuvoje padės biologinės įvairovės informacinė platforma, kurią Aplinkos ministerija planuoja sukurti per trejus metus, pasitelkus 1,7 mln. eurų ES sanglaudos fondų lėšų.

Nacionalines raudonąsias knygas turi daugelis išsivysčiusių šalių. Prieš 58 metus pasirodžiusi pirmoji Raudonoji knyga, kurią inicijavo žymiausi pasaulio gamtininkai, yra tapusi bendrine sąvoka. Praėjusį gruodį Pasaulinės gamtos apsaugos organizacija paskelbė, kad bus atnaujinama Tarptautinė raudonoji knyga. Dabar šios knygos sąraše yra 128 918 ištirtų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, iš kurių net 35 765 rūšims gresia išnykimas.

Pirma Lietuvos raudonoji knyga buvo išleista 1981-aisiais, primenama Aplinkos ministerijos pranešime. Naujoji, ką tik išleista, – jau ketvirtoji. Ji išspausdinta 3 tūkst. egzempliorių tiražu. Apie 2,5 tūkst. egzempliorių bus išplatinta šalies bibliotekoms.

Elektroninė naujoji Lietuvos raudonoji knyga yra prieinama visiems. Ją galima rasti Aplinkos ministerijos svetainėje.