Efektyvios investicijos į vaikų sveikatos stiprinimą atsipirktų: 1 Eur duotų 1,3 Eur grąžą

Efektyvios investicijos į vaikų sveikatos stiprinimą atsipirktų: 1 Eur duotų 1,3 Eur grąžą


Tik 44 proc. Lietuvos gyventojų teigia manantys esą geros sveikatos būklės – Europos Komisija (EK) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) sveikatos apžvalgoje teigia, kad tai žemiausias lygis Europos Sąjungoje (ES).


Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija (AAI) – atliko auditą „Ar užtikrinamas vaikų sveikatos stiprinimas“.


Kaip rodo šio audito rezultatai, sveikai mitybai dėmesys didėja, tačiau darbo ir poilsio režimo įpročių formavimui jo trūksta, o vaikų kasdienis fizinis aktyvumas nėra užtikrinamas. Nepakankamas ir vaikų sveikatos stiprinimo įtraukimas į bendrąjį ugdymą.


Auditorių atliktais skaičiavimais, 1 Eur, investuotas į ankstyvesnio amžiaus 3–11 m. vaikų sveikatos stiprinimą, ateityje duotų 1,3 Eur grąžą: mažėtų sergamumas, taigi atitinkamai būtų taupoma PSDF ir „Sodros“ išlaidų gydymui ir nedarbingumui, sukuriama didesnė pridėtinė vertė, pranešė Valstybės kontrolė.


Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams būti fiziškai aktyviems per dieną ne mažiau nei 60 minučių, bet, kaip rodo audito rezultatai, 7 proc. ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų vaikai fiziškai aktyvūs mažiau nei 60 min. 44 proc. to nestebi. 33 proc. mokyklų 2018–2019 mokslo metais nė vienoje klasėje nebuvo skiriama 3 valandų per savaitę kūno kultūrai, 44 proc. nesuorganizavo nė vieno renginio darbo ir poilsio režimo tema.


„Mažas tėvų, įtėvių ir globėjų įsitraukimas į mokyklų organizuojamus renginius. Ne visose ugdymo įstaigose visuomenės sveikatos specialistai gali įsitraukti į bent vieną sveikatos stiprinimo renginį per metus, nes 6 proc. įstaigų tokių darbuotojų iš viso neturi, o 85 proc. dirba ne visu etatu. Pedagogams turėtų būti parengta daugiau kvalifikacijos kėlimo programų sveikatos stiprinimo tema – šiuo metu jos sudaro 0,7 proc. visų programų“, – Valstybės kontrolės pranešime teigė Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Vilma Maslauskienė.

REKLAMA


AAI auditas taip pat parodė, kad daugumoje ugdymo įstaigų trūksta tinkamos fizinio ugdymo infrastruktūros ir priemonių: 10,3 proc. jų neturi savo sporto salės, 28,6 proc. įstaigų fizinis ugdymas vykdomas bendroje sporto ir aktų salėje, o 19,4 proc. mokyklų ir 25 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai neaprūpinami reikiamomis fizinio ugdymo priemonėmis.


AAI pateikė rekomendacijas Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms, kaip tinkamai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką vaikų sveikatos stiprinimo srityje ir užtikrinti investicijų į šią sritį naudą.