Grupei parlamentarų registravus naujas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, pagal kurias Seimo plenarinių posėdžių salėje kasmet turėtų būti pristatomi LRT politinio neutralumo laikymosi bei nuomonių pliuralizmo rodikliai, visuomeninio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskiatė-Budrienė tai vadina politiniu spaudimu. 

„Niekas nežino, kas yra tie rodikliai (…). Aš pasakysiu labai paprastai – man yra keista, kad valdantieji, kurių atstovai yra toje darbo grupėje, kuriems yra pavesta parengti naują LRT įstatymo projektą, savarankiškai registruoja tokio pobūdžio pasiūlymus. Aš tai vertinu kaip politinį spaudimą LRT, taip pat ir pirmininkui. Nesvarbu, kas bebūtų pirmininkas ar kas bebūtų LRT direktorius“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. 

„Aš manau, kad kiekvienais metais ėjimas į plenarinį (Seimo) posėdį, atsiskaitymas dėl politinio neutralumo (…) yra politinis spaudimas“, – akcentavo ji. 

Pozityviai vertina opozicijos siūlymus

Tuo metu pirmadienį pristatytus Seimo opozicijos siūlymus dėl LRT valdysenos visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė sako vertinanti palankiai. 

„Manau, kad tas siūlymas yra pakankamai logiškas ir geras (…), bet vis tiek labai svarbu, kad būtų tinkamai apibrėžtos visų valdymo ir priežiūros organų funkcijos, kad nebūtų pakenkta LRT nepriklausomumui ir kad būtų užtikrinamas efektyvus valdymas“, – kalbėjo LRT vadovė. 

„Buvo daug kalbų apie Tarybos depolitizavimą, taip pat apie valdybos steigimą, iškilo klausimų, kaip užtikrinti, kad tie priežiūros organai (…) turėtų pakankamai kompetencijų, kad jie suvoktų, kas čia per įstaiga, kad tai yra žiniasklaidos įstaiga, kuri yra didelė, kuri yra kompleksiška, kuriai valdyti ir prižiūrėti reikalingos tam tikros kompetencijos. Iš esmės vertinčiau pozityviai“, – kalbėjo ji. 

Kaip skelbta, pirmadienį dalis opozicijos atstovų Seime pristatė siūlomus LRT valdysenos pakeitimus. Pastarieji numato, kad visuomeninio transliuotojo valdymui būtų įsteigta valdyba bei keistųsi Tarybos sudėtis ir narių atrankos principai. Pagal šią tvarką, valdyba taptų kolegialiu valdymo organu, būtų sudaroma 4 metų kadencijai bei vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus. 

Tuo metu antradienį dalis valdančiųjų frakcijų atstovų registravo naujus siūlymus dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos ir veiklos reguliavimo. Projekte siūloma kasmet Seimo plenarinių posėdžių salėje pristatyti rodiklius, atskleidžiančius, kaip LRT laikėsi politinio neutralumo ir nuomonių pliuralizmo. Numatoma, kad šiuos rodiklius Tarybos pirmininkas Seimo posėdyje pristatytų kartu su metine visuomeninio transliuotojo veiklos ataskaita. 

Gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. 

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.  Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas. 

ELTA inf.