Vyriausybė nori numatyti galimybę taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Trečiadienį Ministrų kabinetas patvirtino Seimui teikiamas įstatymų pataisas, numatančias galimybę įvesti ekonominius ribojimus Rusijai ir Baltarusijai tuo atveju, jeigu nebebūtų taikomos europinės sankcijos.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlomose pataisose Vyriausybei numatoma galimybė sudaryti sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus, įšaldant jų turtą ar taikant sektorinius apribojimus. 

Rusijos ir Baltarusijos piliečių ar įmonių turtas būtų įšaldomas tais atvejais, jei pastarieji kenkia Ukrainos teritorijos vientisumui, remia Rusijos pradėtą plataus masto karą Ukrainoje, pasisako už represijas prieš Rusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę. 

Tiesa, išimtis šiems ribojimams galiotų tais atvejais, jei lėšos būtų reikalingos maisto produktams, komunalinėms paslaugoms, nuomai, vaistams, gydymui, mokesčiams, draudimui susimokėti, taip pat susidūrus su sveikatos problemomis. 

Tuo metu taikant sektorines sankcijas siekiama drausti technologijų, paslaugų ir programinės įrangos iš Rusijos ir Baltarusijos importą bei tiekti su šių prekių tiekimu ar gamyba susijusias paslaugas. Importuoti nebūtų galima tų prekių, iš kurių minėtos valstybės gauna reikšmingų pajamų. 

Taip pat nebūtų galima eksportuoti paslaugų, technologijų ir programinės įrangos, kuri galėtų būti naudojama Rusijos ar Baltarusijos kariuomenei ir technologijoms tobulinti, pramonės pajėgumams didinti. 

Visgi, sankcijos negaliotų tais atvejais, kai paslaugos reikalingos farmacijos, medicinos, humanitariniais tikslais.

URM siūlo numatyti ir papildomas sektorines ir ribojamąsias priemones, jeigu nustatoma, kad atitinkamas Rusijos ir Baltarusijos ekonomikos sektorius gali būti naudojamas remiant karinę agresiją prieš Ukrainą, kariuomenės ir technologijų tobulinimui, pramonės pajėgumų didinimui, Lietuvos saugumo ir nepriklausomybės kenkimui, įskaitant manipuliavimą informacija. 

„Turime būti pasiruošę visiems įmanomiems scenarijams. Žinoma, tikėtis, kad jos bus pratęstos, bet ir galimam daliniam jų atšaukimui arba visiškam atsisakymui“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo užsienio reikalų viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė.

Numatoma, kad pakeitimai, numatantys galimybę įvesti nacionalines ekonomines sankcijas, įsigaliotų nuo rugpjūčio 1 d. – tam dar turės pritarti Seimas.

Kaip skelbta anksčiau, liepos mėnesį baigs galioti Europos Sąjungos taikomos ekonominės sankcijos Rusijai – dėl jų pratęsimo Bendrijos lyderiai turės balsuoti iš naujo. Vis tik, baiminantis, jog ribojimams oponuojanti Vengrija gali vetuoti tokius sprendimus, Lietuvoje imta kalbėti apie galimybes sankcijas įvesti nacionaliniu ar regioniniu mastu.

Parlamentas balandį dar metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Pirmą kartą įstatymas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo priimtas 2023 m. pavasarį. Pernai jų galiojimas buvo pratęstas metams.

Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per ES išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.

Be to, teisės aktu apribota Rusijos piliečių teisė Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto (NT), įvežti Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus, Ukrainos grivinas.

ELTA inf.