Turkijoje viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog reikėtų riboti šešėlinio Rusijos laivyno patekimą į Baltijos jūrą. Anot šalies diplomatijos vadovo, po Estijoje fiksuoto incidento, kai mėginant sustabdyti, kaip manoma, Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivį oro erdvę pažeidė Rusijos karinis lėktuvas, būtina imtis griežtesnės kontrolės.

„Atsižvelgiant į laivų pavojingumą gamtai – jau nekalbu apie mūsų infrastruktūrą, apie tai, kad jie neturi draudimo – mes turime riboti tokių laivų patekimo į Baltijos jūrą galimybes. Jie patenka per Danijos sąsiaurius ir tais atvejais, kai neaišku, kokia yra vėliava, neaišku, kokia yra registracija, neaišku, ar yra draudimas, koks yra krovinys ir iš viso kokios yra intencijos – mes turime vykdyti didesnę kontrolę“, – prasidedant NATO užsienio reikalų ministrų susitikimui Turkijoje sakė K. Budrys.

Vertindamas incidentą Estijoje, ministras pažymėjo, jog įvykis yra rimtas ir dar kartą primena valstybėms, jog Rusijos šešėlinis laivynas išlaiko savo aktyvumą Baltijos jūroje.

„Estijos, kaip pakrantės valstybės, veiksmai, mūsų vertinimu, atitinka tarptautinę jūrų teisę. Jie turi teisę – ypač kai laivas yra be vėliavos – patikrinti, koks yra krovinys. Laivo kapitonas nesilaikė nurodymų ir tai, kad Rusijos orlaivis iš karto prisistatė ir pavojingai manevruodamas, šalia to dar pažeisdamas Estijos oro erdvę kėlė grėsmę visiems, kurie ten buvo ir tokiu būdu lyg tai gynė laivą – parodė tiesioginį ryšį tarp Rusijos ir šešėlinio laivyno“, – dėstė šalies diplomatijos vadovas.

Taip pat, anot jo, tai dar vienas priminimas, jog NATO buvimas Baltijos jūroje yra būtinas saugumo ir stabilumo garantas.

„Tai yra dar kartą priminimas, kad būtinas NATO buvimas Baltijos jūroje ir saugumo, stabilumo užtikrinimas. Reikia pratęsti dabar vykstančią „Baltic Sentry“ misiją ir toliau“, – nurodė jis.

„Kitas priminimas, kad turime išplėsti šešėlinio laivyno sankcijas – ir dėl to Lietuva intensyviai prisidėjo, papildomai beveik 200 laivų įdėta į 17 (Europos Sąjungos sankcijų) paketą“, – kalbėjo K. Budrys.

Be to, svarstant apie pasiruošimą galimiems panašiems incidentams, K. Budrys pažymėjo, jog Baltijos jūros valstybės turi tartis dėl papildomų bendrų sprendimų.

„Baltijos jūros valstybės turime kalbėtis apie tai, kokių papildomų priemonių iš kranto mes turėtume imtis. Tai artimiausiu metu, artimiausiomis dienomis būsiu Taline, vykstančioje Baltijos jūros valstybių taryboje, kur drauge su Baltijos valstybes vienijančių šalių užsienio reikalų ministrais apie tai ir kalbėsimės“, – teigė jis, pridurdamas, kad Taline bus pasirašytas ir bendras regiono šalių memorandumas dėl povandeninės infrastruktūros apsaugos.

„Tai, kad Rusija pritraukia savo karinius pajėgumus – reiškia, kad mes darome teisingus žingsnius. Ne viską esame padarę iki galo, dirbame toliau“, – padėtį apibendrino jis.

Estijos karinės jūrų pajėgos bandė sustabdyti tanklaivį „Jaguar“, kuris per tarptautinius Suomijos įlankos vandenis plaukė į Primorsko uostą. Šis laivas, spėjama, priklauso Rusijos šešėliniam laivynui. 

Kaip teigia šaltiniai, tanklaivio įgula atsisakė vykdyti Estijos valdžios institucijų nurodymus. Visgi, iš Estijos ekonominių vandenų laivas išplaukė. Pranešama, kad reaguodami į Estijos karinių pajėgų veiksmus rusai pasiuntė savo naikintuvą – Estijos kariuomenė pranešė, jog pastarasis pažeidė šalies oro erdvę.

Užsienio reikalų ministerija Taline išsikvietė Rusijos ambasados reikalų patikėtinį ir įteikė jam diplomatinę notą.

Kariuomenė pažymi, kad tai buvo pirmasis toks Rusijos įvykdytas oro erdvės pažeidimas šiais metais ir kad jis truko mažiau nei minutę. 

ELTA inf.