Šiemet į pensijų kaupimą įtraukti gyventojai turi dar beveik tris mėnesius apsispręsti – dalyvauti pensijų kaupime ar ne.

„Sodros“ duomenimis, metų pradžioje pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą gavo 59,7 tūkst. žmonių. 17,4 tūkst. iš jų jau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, o beveik 300 pasirašė pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta kaupimo bendrove.

Dar apie 900 žmonių savo noru sudarė pensijų kaupimo sutartis, nors šiais metais nebuvo įtraukti į kaupimą.

Anot „Sodros“, šiuo metu apie 42 tūkst. gyventojų dar nepriėmė sprendimų dėl dalyvavimo pensijų kaupime. Jie gali tai padaryti iki birželio 30 d. Jei iki to laiko pranešimų gavėjai nieko nedarys, nuo 2024 metų liepos 1 d. jie pradės kaupti antroje pakopoje.

Tuo metu nenorintys dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime turi pateikti prašymą atsisakyti kaupimo „Sodros“ sistemoje.

Antrosios pensijų pakopos grąža siekė 7 proc.

Per pirmąjį 2024 m. ketvirtį antrosios pensijų pakopos fondų uždirbta grąža siekė 7 proc., o jų valdomas turtas pasiekė 7,8 mlrd. eurų, teigia „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas Justas Daujotas.

„Pirmasis 2024 m. ketvirtis išsiskyrė ir lenkė net kai kurių metų, kurie buvo itin pozityvūs, grąžą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje, kurioje pensijų fondai pristatė pirmojo 2024 m. ketvirčio veiklos rezultatus, sakė J. Daujotas.

Tuo metu, nuo pat gyvenimo ciklo sistemos fondų sistemos veiklos pradžios 2019 m., sukaupta vidutinė grąža siekia apie 64 proc.

Anot jo, antrojoje pensijų pakopoje kaupiantys asmenys per visą pensijos kaupimo laikotarpį bendrai uždirbo apie 2,2 mlrd. eurų, o išmokėtos sumos investavusiems antroje pensijų pakopoje ir jau sulaukusiems senatvės pensijos sudaro 600 mln. eurų.

„Kaupiančiųjų įmokos, tiek valstybės prisidėjimas po pirmojo metų ketvirčio siekė jau 5,6 mlrd. euro. Sukurta vertė buvo jau 2,8 mlrd. eurų, kurią sudarė 2,2 mlrd. eurų iš investicinės grąžos. Ir ypatingai smagu palyginus su tuo, kad praėjusį ketvirtį matėme 1,7 mlrd. eurų. Tai toliau tas vertės kūrimo tempas auga“, – aiškino jis.

Pasak jo, tarp antrosios pakopos pensijų fondų didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai. 22–28 m. kaupiančiųjų fondų grupė pernai uždirbo 9 proc. svertinę investicinę grąžą. Tuo metu mažiausią, bet vis dar pozityvią (2 proc.) grąžą, uždirbo 64–70 m. amžiaus grupės fondai.

„Pensijų fondai, turintys didesnę rizikingų aktyvų dalį kaupiančiųjų, kuriems iki pensijos yra likęs didesnis laikotarpis, generavo 9 proc. grąžą ar arti jos“, – sakė J. Daujotas.

29–35 m. ir 36–42 m. amžiaus grupių kaupiančiųjų fondų grąžos sudarė 8,6 proc. 43–49 m. amžiaus grupėms skirti antrosios pakopos pensijų fondai per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 8,5 proc. grąžą, o kaupiantiesiems 50–56 m. amžiaus grupėje – 6,5 proc.

Tuo metu vyresnio amžiaus (57– 63 metų) asmenų, kurių lėšas fondai investuoja į mažai rizikingus aktyvus, tokius kaip obligacijos, grąžos mažesnės – 3,8 proc.

Turto išsaugojimo fondai fiksavo 1,8 proc. svertinės grąžos rezultatą.

Per pirmąjį 2024 m. ketvirtį trečiosios pakopos pensijų fondai uždirbo 6,7 proc. vidutinę grąžą. Kaip aiškina J. Daujotas, tai nulėmė didesnė mišrių fondų, kurių grąža siekė 4,8 proc. dalis, kadangi didesnės akcijų dalies fondai uždirbo 8,5 proc.

„Jeigu pažiūrėtume į trečiąją pensijų pakopą, tai grąža yra kiek mažesnė dėl didesnės mišrių fondų dalies. Tačiau akcijų fondai generavo arti 9 proc. grąžos“, – teigė J. Daujotas.

ELTA inf.