Žaliosios elektros gamybos apimtis nuolat didinanti Europos Sąjunga (ES), panašu, šią žiemą išvengs elektros kainų šoko. Net ir viduržiemį didžiosiose Bendrijos ekonomikose elektra prognozuojama kainuos beveik perpus mažiau, palyginti su pernai metų vidutine kaina.

„Elektrum Lietuva“ ekspertų vertinimu, nors didmeninėje rinkoje vyksta natūralūs kainų svyravimai, tokio milžiniško kainų spaudimo nebepajusime.

„Daugybė faktorių lėmė, kad 2022 ir iš dalies 2023 metais didmeninės elektros kainos pasiekė aukštumas, nepalikdamos erdvės, kaip jas apžaisti ir mažmeninėje rinkoje. Savo ruožtu, tai tapo viena pagrindinių rekordinę infliaciją užauginusių priežasčių, nes elektros kaina paveikia iš esmės visą prekių ir paslaugų grandinę. Dabar matome, kad Europa žiemai pasiruošusi gerai: pilnai apsirūpinusi gamtinių dujų atsargomis, o laipsniškas iškastinių energetikos išteklių atsisakymas taip pat ima duoti apčiuopiamų rezultatų“, – sako „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

Londono vertybinių popierių biržos grupės (angl. London Stock Exchange Group) išankstiniais duomenimis, kuriuos cituoja tarptautinė naujienų agentūra „Reuters“, dviejose didžiausiose ES ekonomikose, Vokietijoje ir Prancūzijoje, didmeninės elektros energijos kainos 2024 m. pirmąjį ketvirtį vidutiniškai turėtų sudaryti apie 102 ir 105 eurus už megavatvalandę (MWh). Palyginti su 2022 m., šie įverčiai sudaro mažiau nei pusę tuomet buvusios vidutinės didmeninės elektros energijos kainos.

Visgi, ekspertai atkreipia dėmesį, kad praktikoje didmeninė elektros kaina yra nuolat kintantis dydis, kuriam įtakos turi įvairūs veiksniai: nuo vartojimo netolygumų, iki sezoniškumo ir oro sąlygų. Dėl šios priežasties didmeninės kainos vidurkis nėra tiesiogiai proporcingas galutinei kainai, kurią už elektrą moka vartotojai.

Šiemet didmeninė elektros kaina yra vidutiniškai 2,4 karto mažesnė negu pernai ir pagal dabartines prognozes panašiame lygyje turėtų laikytis visą likusią žiemą, o vienu svarbiausių to veiksnių laikomas žaliosios energijos bumas Europoje.

Ekspertų vertinimu, būtent elektros iš atsinaujinančių šaltinių didinimas Europai padėjo numušti elektros kainas iki žemiausio lygio nuo tada, kai 2022 metų pradžioje Rusija įsiveržė į Ukrainą, rusiškų gamtinių dujų tiekimas vamzdynais nutrūko, o elektros kainos regione išaugo.

Nepriklausomas energetikos analitikos centras „Ember“ vertina, kad šiemet sausį–spalį iš atsinaujinančios energetikos šaltinių Europa pasigamino 59,3 proc. elektros energijos, o metų pabaigoje gali kirsti ir 60 proc. ribą, jei visą gruodį elektros gamyba vėjo jėgainėse bus aktyvesnė kaip įprasta šiuo metu.

„Lietuva elektros klausimu atspindi bendras tendencijas, būdingas Europos Sąjungai. Mes taip pat didiname žaliosios elektros gamybą, bet ji dar anaiptol nepasiekė viso savo potencialo, todėl nemažai jos importuojame, esame tarptautinio elektros tinklo dalis. Lygiai dėl to paties pralaidumo, mums įtakos turi bendros elektros kainą rinkoje formuojančios tendencijos ir jos kilimo rizikos. Nors šią žiemą tų rizikų turime mažiau, vis dar išlieka neapibrėžtumas žaliavų rinkose ir geopolitinės situacijos nestabilumas“, – komentuoja „Elektrum Lietuva“ vadovas.

Pasak jo, mažmeninėje rinkoje kainų kilimo rizikas arba vadinamus kainų „šokus“ gyventojams padeda valdyti jos užfiksavimas tinkamu metu.

Praėjusią savaitę Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbtais duomenimis, 2023 m. Lietuvoje mažmeninė elektros kaina, kurią siūlo fiksuoti elektros tikėjai, yra vidutiniškai 19 proc. mažesnė, negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Atitinkamai mažesnį elektros kainų spaudimą turėtų jausti ir vartotojai, tačiau tai neįmanoma be jų pačių įsitraukimo.

„Vertinant bendrą situaciją elektros rinkoje šią žiemą, ji tikrai nepalyginamai optimistiškesnė ir labiau nuspėjama, negu buvo susiklosčiusi prieš metus. Elektros kainų prognozės taip pat yra palankios, jei tik neįvyks nenuspėjamų, visiškai netikėtų įvykių. Lieka tik klausimas, ar mažesnes elektros kainas išnaudos vartotojai, dalis kurių dar elgiasi pasyviai bei nėra nusiteikę persirašyti tiekimo sutarčių mažesniais tarifais“, – pastebi M. Giga.