G. Nausėda apibendrino metus: Lietuvos žmonės stebėjo, kaip klumpa politikai

G. Nausėda apibendrino metus: Lietuvos žmonės stebėjo, kaip klumpa politikai


Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda perskaitytame metiniame pranešime aptarė situaciją šalies viduje ir iššūkius, su kuriais, jo manymu, šiuo metu tenka susidurti visuomenei bei valstybei. Nors antrajame savo pranešime G. Nausėda tiesioginių kritikos strėlių Seimo pozicijai nepaleido, kai kurie politikų ir  valdžios sprendimai bei interesų siekimo praktikos, tvirtino prezidentas, mažina pasitikėjimą valstybe ir kenkia demokratijai.


„Tuštybės sūpuoklės nusveria pasirinkimus, priklausomai nuo politiko vietos — opozicijoje ar valdančiojoje daugumoje“ – apie konkuruojančių politinių jėgų santykius kalbėdamas teigė prezidentas.


Galiausiai G. Nausėda užsiminė, kad valdantiesiems lieka metai, kad būtų įgyvendintos žadėtos ir valstybei svarbios reformos. Kita vertus, pažymėjo prezidentas, jau dabar galima sakyti, kad ne visi prieš rinkimus duoti pažadai yra likę valdančiųjų atmintyje.


Valdantiesiems pasiuntė žinutę dėl svarbių reformų: tam liko metai


Metiniame pranešime prezidentas akcentavo kaip yra svarbu neatidėlioti svarbių mokestinių pokyčių. Jo teigimu, nėra pasiteisinimas ir kova pandemija.

REKLAMA


„Negalime toliau atidėlioti ir pokyčių, kurie sumažintų mokestinių išlygų skaičių ir padidintų biudžeto įplaukas. Mokesčių srityje nuo seno egzistuoja lygesni už lygius. Dideles pajamas iš kapitalo gaunantieji vis dar moka mažesnius mokesčius nei kur kas mažiau uždirbantys samdomi darbuotojai. Suprantu, kad daug jėgų atiduodame kovodami su pandemijos padariniais, tačiau negalime visą laiką dangstyti virusu savo politinės valios stokos!“, – Seime kalbėjo G. Nausėda ir pažymėjo, kad būtent ateinantys metai yra laikas, kuomet valdantieji gali realizuoti žadėtas reformas.


„Patirtis rodo, kad švietimo, sveikatos, mokesčių, kultūros, kitoms valstybei svarbioms reformoms tinkamas politikų darbotvarkės langas yra gana siauras. Ir jis jau pradeda užsiverti švaistant laiką ginčams dėl rinkimų tvarkos ar alkoholio pardavimo pailginimo 5 valandomis per savaitę. Po metų, kai iš šios tribūnos skaitysiu kitą metinį pranešimą, tas langas jau bus beveik užsivėręs, o daugelis Jūsų gyvens artėjančių rinkimų nuotaikomis“, – teigė G. Nausėda.

REKLAMA


Priminė valdančiųjų rinkiminius pažadus: pritilo antiastravinio sąjūdžio būgnai


G. Nausėda valdantiesiems priminė ir rinkimų metu duotus pažadus. Prezidentas savo metiniame pranešime tarsi užsiminė pasigendąs valdančiųjų aktyvumo sprendžiant problemas dėl nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės.


„Svarbiausia, kad patys neužsnūstume. Rinkimų pažadai galėjo išsitrinti atmintyje, pritilo antiastravinio sąjūdžio būgnai, tad primenu, kad Astravo elektra vis dar gali patekti į Lietuvą. Kviečiu Vyriausybę nenuleisti rankų ir kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl bendros Baltijos šalių elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos“, – teigė G. Nausėda.


Visgi G. Nausėda ganėtinai kritiškai apibendrino ir bendrai politinį procesą šalyje. Pasak jo, visuomenė pandemijos akistatoje buvo priversta stebėti politikų blaškymąsi ir tarpusavio rietenas.


„Kantrybe ir ištverme apdovanoti Lietuvos žmonės stebėjo, kaip klumpa politikai — bevaisių rietenų, neįsiklausymo pasirinkimuose. Tiek, kiek valdžia demonstruoja neužtikrintumą, blaškosi, keičia sprendimus, negeba planuoti žingsnių į ateitį, tiek auga visuomenei tenkanti našta“, – teigė G. Nausėda kartu dėkodamas piliečiams už, pasak jo, parodytą savitvardą.


„Todėl šiandien dėkoju Jums, Lietuvos žmonės, už Jūsų tvirtybę ir savitvardą. Kad nenuleidote rankų, padėjote vienas kitam, kad ištvėrėte, kad nepalūžote“, – sakė prezidentas.



Įvardino sprendimus, kurie didino nepasitikėjimą valstybe


Taip pat, pasak G. Nausėdos, pasitikėjimą valstybe silpnino ir politikų sprendimai, kurie atspindėjo ne visuomenės, bet atskirų grupių interesus.


„Pasitikėjimas valstybe susvyravo ir dėl kai kurių politikų sprendimų, kurie atspindėjo ne visuomenės, o atskirų asmenų, grupių ar politinių partijų interesus“, – teigė prezidentas.


Būtent tokius, visuomenės neatliepius sprendimus, tikino G. Nausėda, jis vetavo.


„Vetavau įstatymus, kuriais siekta mažinti valstybės ir savivaldybių bendrovių nepriklausomumą, piktnaudžiauti versline žvejyba, taip pat griauti lygiaverčius centrinės ir vietos valdžios santykius, visoms savivaldybėms nepagrįstai primetant privalomą seniūnijų steigimą“, – sakė šalies vadovas.


Valdančiųjų ir opozicijos santykius pavadino „tuštybės sūpuoklėmis“


Galiausiai jis apgailestavo, kad ir šiuo metu esama svarbių valstybei sprendimų, kurių priėmimas įstrigo dėl galios žaidimų.


„Deja, daugelis neatidėliotinų, žmonių gyvenimą, verslo ir institucijų veiklą gerinančių sprendimų tebėra galios žaidimų objektas. Toliau sergame ta pačia “liga”, nuo kurios jau ilgą laiką nerandame vaistų. Tai — valstybei ir jos piliečiams naudingų iniciatyvų atmetimas vien todėl, kad jų autoriai yra “ne tie”“, – sakė prezidentas, pažymėdamas, kad įdingos opozicijos ir valdančiųjų bendravimo tradicijos keičiantis Seimo sudėčiai nesikeičia.


„Anuomet opozicijoje buvę dabartinės valdančiosios koalicijos atstovai skųsdavosi, kad jų balso negirdi, kad įstatymų projektai ignoruojami arba marinami stalčiuose. Šiandien matau, kad mėginama daryti tą patį. Tuštybės sūpuoklės nusveria pasirinkimus, priklausomai nuo politiko

REKLAMA


vietos — opozicijoje ar valdančiojoje daugumoje“, – teigė prezidentas.


Demokratijai kenkia politinių jėgų galios troškulys


Apibendrindamas metinį pranešimą G. Nausėda akcentavo, kad demokratijai gali pakenkti politinėje sistemoje veikiančių jėgų galios troškulys.


„Demokratija nėra iškalta akmenyje. Jai bet kada gali pakenkti vienų ar kitų politinių jėgų galios troškulys. Ją gali išmušti iš pusiausvyros besikaupianti socialinė ir ekonominė įtampa, žmonių nusivylimas teisingumu ir solidarumo stoka visuomenėje. Tačiau demokratija turi didžiulę jėgą atlaikyti patiriamus sunkumus, pažadinti visuomenės energiją ir vesti pirmyn.


Kai Lietuvos Tauta yra atvira permainoms, vieninga ir pasitikinti savimi, nevaržoma politinės cenzūros ir primetamų stereotipų, niekas jos nesustabdys“, – sakė G. Nausėda,


„Mūsų žmonės turi teisę reikalauti išrinktų politikų atsakomybės ir bendromis jėgomis kurti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią — mūsų visų — Gerovės Lietuvą“, - apibendrindamas pranešimą akcentavo prezidentas.


Lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą


G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius pandemijos paženklintus metus, jo nuomone, lyderystė iš ministerijų perėjo į savivaldą.


„Įsitikinome, kad politinė valia išlieka nepakeičiama. Kai ekspertų nuomonės išsiskiria, lyderystės privalo imtis politikai. Per pastaruosius metus pamatėme, kaip lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą. Jos ėmėsi tie, kurie kasdien mato žmonių poreikius ir geba į juos atsiliepti nelaukdami nurodymų. Tie, kas nebijo prisiimti atsakomybės“, – sakė G. Nausėda.


„Nuo neįprastų verslo skatinimo idėjų, garsinusių Lietuvą pasaulyje, iki vakcinavimo registracijos sistemos — visa tai buvo inicijuota savivaldos žmonių, kuriems taip pat noriu nuoširdžiai padėkoti“, – pridūrė prezidentas.

REKLAMA


Šalies vadovas ir toliau akcentavo, kad šiuo metu vis dar pagrindinė užduotis – sklandžiai paskiepyti Lietuvos gyventojus.


„Vos mėnuo ir pamatysime, ar 70 proc. suaugusių šalies gyventojų bus paskiepyti iki vasaros vidurio. Nėra prasmės ginčytis, ar tai įvyks liepos pirmą, ar paskutinę savaitę. Neturime prabangos rudenį iš naujo kartoti išeitą pandemijos mokyklos kursą. Mūsų visų gyvenimai negali dar kartą sustoti“, – teigė prezidentas.


Sukritikavo neatsakingą verslą: kol vieni laukė pagalbos, kad išgyventų, kiti pirko ferarius


G. Nausėda pabrėžė ir tai, kai karantino laikotarpiu sparčiai augo socialinė atskirtis ir nelygybė.


„Šį pavasarį naujos kadencijos Seimo nariams sakiau, kad kelias iš karantino negali vesti pro socialinių ryšių, verslo, švietimo griuvėsius. Pandemija pasibeldė į visų mūsų duris. Karantino sąlygomis sparčiai augo socialinė atskirtis ir nelygybė. Lietuvos žmonės turėjo nemažai priežasčių nusivilti ir suabejoti socialiniu teisingumu — vienu iš valstybės pagrindų“, – atkreipė dėmesį šalies vadovas.


Prezidento teigimu, koronaviruso krizė taip pat labai „aiškiai atskyrė atsakingą verslą nuo praėjusio amžiaus verslo kultūros“.


„Vieni kūrė darbo vietas ir rėmė pilietines iniciatyvas, kiti tenkino asmeninius poreikius gaudami valstybės paramą. Kol dalis verslų laukė vėluojančios pagalbos, kad išgyventų, kiti, pasinaudoję sukurtomis išimtimis, pirko ferarius ir jachtas“, – sakė G. Nausėda.


Šalia Lietuvos sienų veiksmo filmų prisižiūrėję diktatoriai grobia lėktuvus


Šalies vadovas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį ir į užsienio politikos grėsmes, kylančias dėl diktatūrinių režimų, įsitvirtinančių prie Lietuvos rytinės sienos. Todėl prezidentas savo kalboje vienu esminių užsienio politikos prioritetų įvardino tolimesnės Rusijos ekspansijos regione stabdymą, NATO gynybos pajėgumų Lietuvoje stiprinimą, poreikį užtikrinti 2,5 proc. BVP šalies gynybos finansavimui bei dėmesį Rytų partnerystei.


„Už Lietuvos rytinių sienų — nestabili erdvė, kur paminamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvo pasaulio taisyklės, kur veiksmo filmų prisižiūrėję diktatoriai įsijaučia į teroristų vaidmenį ir grobia keleivinius lėktuvus. Kur sienų ir branduolinis saugumas tampa šantažo įrankiu“, – iš Seimo tribūnos metinį pranešimą skaitė G. Nausėda.


Prezidentas atkreipė dėmesį į energetinės nepriklausomybės stiprinimo poreikį, bei demokratinių santvarkų, kaip saugumo užtikrinimo garantą regione. Visgi, šalies vadovas pažymėjo, kad demokratija negali būti primesta nei vienai šaliai – išsilaisvinimo iš diktatūros poreikį, jo nuomone, turi pareikšti būtent tų valstybių gyventojai.


„Mūsų šalis būtų kur kas saugesnė, jei kaimynystėje turėtume daugiau stabilių demokratinių valstybių. Tačiau demokratija negali būti primesta ar importuota — visuomenė turi pareikšti savo teisę į ją. Taip, kaip pasiryžome mes, kaip 2014 metais pasiryžo ukrainiečiai. Taip, kaip pernai pakilo į kovą už savo teisę būti laisva baltarusių tauta“, – tikino G. Nausėda, kartu pabrėždamas, kad svarbiausias Lietuvos uždavinys šiuo metu yra tolimesnės Rusijos galios ir įtakos plėtros stabdymas mūsų regione.


„Privalome realiai vertinti padėtį regione. Remdamasi augančia karine galia, Rusija toliau šiurkščiai pažeidinėja tarptautinę teisę Kryme, Rytų Ukrainoje ir Sakartvele, taip pat vis labiau kontroliuoja Baltarusiją. Todėl šiandien svarbiausias mūsų uždavinys — drauge su sąjungininkais stabdyti Rusijos ekspansiją ir išvengti dar didesnės regiono destabilizacijos“, – kalbėjo prezidentas.


Jis taip pat akcentavo būtinybę Lietuvoje suteikti prieglobstį Baltarusijos gyventojams bei teikti paramą šios šalies opozicijai.


„Turime siekti, kad mūsų kaimynai įgytų galimybę laisvai ir demokratiškai apsispręsti dėl savo gyvenimo. Mūsų teikiamas prieglobstis Baltarusijos žmonėms, parama pilietinei visuomenei, garsus Lietuvos balsas, primenantis Europai, kas vyksta šalia jos sienų - mažiausia, ką mes galime ir privalome padaryti kaimynų labui“, – sakė prezidentas.


Kitas svarbus prioritetas, šalies vadovo teigimu, yra NATO gynybinių pajėgumų stiprinimas regione, taip atgrasant Kremlių nuo tolimesnės ekspansijos regione.


„Diktatoriški režimai jaučiasi nebaudžiami. Todėl itin svarbu Baltijos šalyse skirti ypatingą dėmesį atgrasymui, stiprinti NATO priešakines pajėgas ir oro policijos misiją, rengti konkrečius gynybos planus. Atremti iškylančias grėsmes galime užsitikrinę aktyvų JAV įsitraukimą į mūsų regiono saugumą“,- teigė G. Nausėda, tuo pačiu pabrėždamas, kad Lietuvai būtina ne tik laukti sąjungininkų paramos, bet ir stiprinti savo pačių gynybos pajėgumus.


„Rūpindamiesi kitų pasiryžimu mus ginti, negalime pamiršti, kad ir patys privalome rūpintis savo valstybės saugumu. Gerbkime savo įsipareigojimą nuosekliai iki 2,5 proc. BVP 2030 m. didinti gynybos finansavimą, stiprinkime karinius pajėgumus, aktyviai dalyvaukime tarptautinėse misijose, nuo mokyklos suolo ugdykime pilietinę visuomenę, kuri būtų pasirengusi ginti Lietuvą“, – tikino jis.


Prezidentas taip pat pabrėžė būtinybę padėti Rytų partnerystės šalims bendradarbiaujant su Europos Sąjunga. Šalies vadovo teigimu, ES lyderiai itin vertina Lietuvos poziciją Rytų partnerystės šalių politikos atžvilgiu.


„Kitas svarbus mūsų laukiantis iššūkis — išlaikyti Europos Sąjungos dėmesį Rytų partnerystei. Negalime leisti, kad pavienės nesėkmės ar nusivylimai užgožtų tas pastangas, kurios dedamos Ukrainoje, Moldovoje ir Pietų Kaukaze. Lietuvai čia tenka išskirtinis, sakyčiau, net istorinis vaidmuo. Galiu asmeniškai patvirtinti, kad mūsų balso ir nuomonės šiuo klausimu Europos lyderiai klausosi bene labiausiai. Mes sukaupėme unikalią patirtį ir puikiai pažįstame regioną, o tai labai reikalinga formuojant ES politiką. Todėl Lietuvos lyderystė Rytų partnerėms integruojantis į ES yra ir bus neginčytinas mūsų užsienio politikos prioritetas“, – tvirtino G. Nausėda.


Tikslas – atkurti teisėjo profesijos prestižą


G. Nausėda akcentuoja, kad šiuo metu kertinis rūpestis yra teismų sistemos atsinaujinimas, siekis atkurti teisėjo profesijos prestižą. Vis tik šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad sisteminių pokyčių vis dar vengia pati teismų savivalda.


„Tačiau tenka konstatuoti, kad teismų sistemos atsinaujinimo neskuba inicijuoti pati teismų savivalda. Iki šiol nenustatyta, kaip apskaičiuoti teisėjo darbo krūvį, be to, net trečdalis apylinkių teisėjų nesispecializuoja nagrinėdami bylas. O sudėtingų, rezonansinių bylų, pagal kurias visuomenė sprendžia apie teismų veiklos efektyvumą, nagrinėjimas tęsiasi metų metus“, – savo metiniame pranešime teigė G. Nausėda.


Prezidentas akcentavo nauja teisėkūros iniciatyva siekiantis sisteminio pokyčio, kuris apimtų teisėjų atrankos procedūrą, priartintų administracinius teismus prie žmonių, atvertų galimybę specializuotiems teismams tapti efektyvesniems.


„Deja, jokiais įstatymais nesustabdysi teisėjo, kuris nesibodi savo mantijos apšlakstyti alkoholiu. Yra tik vienas kelias — principingai įvertinti tokių teisėjų etiką, nes jokių lengvinančių aplinkybių tokiais atvejais tiesiog negali būti“, – teigė jis.


Savo kalboje G. Nausėda atkreipė dėmesį į užsitęsusį Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų skyrimą. Ši situacija, pasak jo, pakenkė KT reputacijai.


„Pastaruoju metu taip pat matėme, kaip beprasmiškai užsitęsusi Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija sudavė rimtą smūgį šiai vienai svarbiausių valstybės institucijų. Buvo matyti slaptų užkulisinių žaidimų, nesuderinamų su Konstitucinio Teismo politinio neutralumo principu, šešėlis. Todėl kviečiu Seimą ieškoti būdų, kaip ateityje užkirsti kelią tokio pobūdžio intrigoms“, – akcentavo šalies vadovas.


Prezidentas taip pat pabrėžė daug vilčių dedąs į naujai paskirtą generalinę prokurorę Nidą Grunskienę.


„Neslėpsiu, didelius lūkesčius sieju su naująja generaline prokurore. Jai tenka iššūkis kurti ateities Prokuratūrą, pajėgią tvirtai ir principingai ginti viešąjį interesą, užtikrinti efektyvesnį baudžiamąjį procesą ir sutrumpinti pernelyg ilgus ikiteisminių tyrimų terminus. Turime plėsti prokurorų kompetencijas tirti finansinius ir korupcinius nusikaltimus, taip pat nusikaltimus elektroninėje erdvėje“, – teigė šalies vadovas.


G. Nausėda taip pat džiaugėsi, kad jo iškeltas siūlymas gerinti teisėkūros kokybę sulaukė atgarsio Vyriausybės programoje. Jis vylėsi, kad artimiausioje ateityje bus galima pastebėti ne tik teikiamų projektų kiekybės, bet ir kokybės pokytį.


Viliasi, kad susitarimas dėl švietimo bus pasirašytas dar šiais metais


G. Nausėda perskaitytame metiniame pranešime išreiškė viltį, kad politinėms partijoms pavyks pasiekti susitarimą dėl švietimo. Pasak jo, tai yra labai svarbu nes per pastaruosius tris dešimtmečius švietimui Lietuvoje padaryta didelė žala.


„Tenka pripažinti, kad trys nenuoseklių, viena kitai prieštaraujančių švietimo reformų dešimtmečiai padarė mūsų jaunimui didelę žalą“,– sakė jis ir pažymėjo palaikąs Seime brandinamą siekį pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo.


„Sveikinu pastangas pasiekti nacionalinį politinių partijų susitarimą dėl švietimo kokybės ir viliuosi, kad jis bus pasirašytas dar šiais metais. Suvokdami, kad švietimo iniciatyvos virsta rezultatais po daugelio metų ar net dešimtmečių, privalome kuo greičiau pradėti“, – teigė jis.


„Esminių permainų siekiau, teikdamas Švietimo įstatymo pakeitimų Lygaus starto paketą, kurį priėmė Seimas. Remiantis viena jo nuostatų, jau šiais metais į ikimokyklinį ugdymą bus įtraukti apie 1000 vaikų iš socialinės rizikos šeimų. Privalome ir toliau artėti prie visuotinio ikimokyklinio ugdymo, nes tai yra viena efektyviausių priemonių mažinti mokinių pažangumo skirtumams ir atskirčiai ateityje“, – pridūrė prezidentas.


Kartu šalies vadovas Seime akcentavo, kad būtina kelti ir mokslinių tyrimų kokybę.


„Inovacijų sklaida neturi laiko laukti švietimo sistemos pokyčių. Todėl privalome veikti čia ir dabar. Pirma, būtina nuosekliai didinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą bent iki 2 proc. BVP. Antra, mūsų valstybės institucijose turime sukurti pareigūnų, atsakingų už inovacijas, tinklą, per kurį galėtume efektyviau koordinuoti inovacijų politiką. Trečia, remdamiesi mokslo tyrimų baze bei fundamentaliais tyrimais turėtume aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslo struktūrose“, – metiniame pranešime sakė prezidentas.


„Deja, mūsų Achilo kulnas tebėra pernelyg menka aukštųjų mokyklų ir verslo sąveika. Susidaro įspūdis, kad verslininkams kartais pristinga tikėjimo, o mokslininkams — pasitikėjimo savo jėgomis. Visi drauge esame pajėgūs šią ydingą grandinę nutraukti“, – akcentavo G. Nausėda.