„Valstiečiams“ – kritikos strėlės dėl parengtų pataisų: homoseksualių porų problemos tik dar labiau gilėtų

„Valstiečiams“ – kritikos strėlės dėl parengtų pataisų: homoseksualių porų problemos tik dar labiau gilėtų


Pastarąją savaitę po aštrių diskusijų viešoje erdvėje Seimas atmetė valdančiųjų inicijuotą lyčiai neutralų Partnerystės įstatymo projektą. Nors įstatymo iniciatoriai nuo sumanymo atsitraukti nežada ir teigia patobulintą Partnerystės įstatymo projektą teiksiantys rudens sesijoje, Seimas jau artimiausioje ateityje kaip alternatyvą valdančiųjų iniciatyvai ketina svarstyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parengtas Civilinio kodekso pataisas, numatančias bendro gyvenimo sutartis, kurias galėtų sudaryti ir vienos lyties poros.


Vis tik Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė šią LVŽS frakcijos iniciatyvą vertina skeptiškai. Ekspertė teigia, kad nors valdančiųjų inicijuojamas Partnerystės įstatymas ir yra kompromisinis, tačiau, pasak jos, jis gerokai oresnis už „valstiečių“ pataisas. M. Jankauskaitė įsitikinusi, kad LVŽS frakcijos užmojis įteisinti jungtinės veiklos sutartis diskriminuoja vienos lyties poras ir kuria ne šeiminius, o verslo struktūrų praktika paremtus santykius. Todėl, pasak ekspertės, priėmus šias įstatymo pataisas, vienos lyties poroms kylančios problemos tik dar labiau pagilėtų.

REKLAMA


Vis tik LVŽS frakcijai Seime priklausanti Agnė Širinskienė nesutinka su „valstiečių“ iniciatyvai reiškiama kritika ir yra įsitikinusi, kad šios Civilnio kodekso pataisos išspręstų pagrindines kartu gyvenantiems asmenims kylančias problemas. Politikė atkreipia dėmesį, kad „valstiečių“ parengtas jungtinės veiklos projektas remiasi jau taikoma teismų praktika, kuri, pasak jos, niekaip nediskriminuoja tos pačios lyties porų. Ji akcentuoja, kad tokias bendro gyvenimo sutartis galėtų sudaryti ne tik poros, bet ir kartu gyvenantys broliai ar seserys ar vienas kitu besirūpinantys senjorai ir t.t.


M. Jankauskaitė: „valstiečių“ parengtomis pataisomis bandoma įteisinti antrarūšiškumą


Lygių galimybių plėtros centro ekspertė M. Jankauskaitė įsitikinusi, kad „valstiečių“ parengto jungtinės veiklos įstatymo projekto negalima vertinti kaip realios alternatyvos Partnerystės įstatymui.

REKLAMA


„Aš manau, kad negalima. (...) Aš jau sakyčiau, kad pats Partnerystės įstatymas yra kompromisas. Tai eiti dar kažkur žemiau yra tiesiog nepripažinti, kad homoseksualūs asmenys yra lygiai tokie patys lygiaverčiai piliečiai, kaip bet kuris kitas Lietuvos gyventojas Tai yra ir žmonių segregavimas ir tai yra pamatinės prigimtinės teisės į šeimą nepaisymas. Ir galvojimas, kad kažkokios sutartys, kurios iš esmės atkartoja verslo struktūras gali tai pakeisti“, – teigė M. Jankauskaitė.


„Tai man iš karto norisi paklausti, ar jie sutiktų tokiu principu įteisinti ir heteroseksualių žmonių santykius, ar jie sutiktų tokiu principu įteisinti savo pačių santykius“, – pridūrė ji.


Lygių galimybių plėtros centro ekspertė įsitikinusi, kad Seime palaikymo nesulaukęs Partnerystės įstatymas yra ženkliai oriau nei „valstiečių“ parengtas jungtinės veiklos projektas.


„Vis dėlto mes turime pripažinti, privalome pripažinti tų žmonių teisę į šeiminį gyvenimą. Bet apie ką mes nuolat pamirštame, kad partnerystės įstatymas būtų svarbus ir heteroseksualioms poroms, tiems žmonėms, kurie gyvena nesusituokę, kurių šeimose gimsta trečdalis Lietuvos vaikų. Tai partnerystės įstatymas būtų svarbus ir šiai gyventojų daliai, ne vien tik LGBT bendruomenės nariams“, – sakė M. Jankauskaitė.



Ji mano, kad Partnerystės įstatymas būtų ypač aktualus ir motinoms, kurios nesusituokusios su savo parteriais augina bendrą vaiką.


„Vertinant tai, ką mėgina prakišti „valstiečiai“, tai tada gautųsi, kad skyrybų atveju tu galėtum pretenduoti, pavyzdžiui, į kažkokį turto padalinimą lygiavertį tik įrodydama, kad įnešei kažkokius pinigus į bendrą turtą. Bet jeigu tu gyvenai, vaiką prižiūrėjai, galbūt dirbai, bet, greičiausiai tavo darbo krūvis, už kurį sumoka, nėra toks didelis, o už tai, ką namie darai niekas nesumoka, tai tu kaip žmogus galėsi įrodyti, kad tas bendras turtas turi būti padalintas pusiau“ , – savo įžvalgomis dalinosi ekspertė.


„O jeigu būtų Partnerystės įstatymas, tai jums užtektų įrodyti, kad jūs kaip šeima gyvenate partneriškoje jungtyje. (...) Ir tada jau įsijungtų visas tas apsaugos mechanizmas turto dalinimesi negu turint tai, ką jie bandys pasiūlyti tos jungtinės turto ar veiklos“, – pridūrė ji.


M. Jankauskaitė įsitikinusi, kad „valstiečių“ parengtomis Civilinio kodekso pataisomis bandoma įteisinti antrarūšiškumą. Pasak jos, šią pataisą priėmus vienos lyties poroms kylančios problemos tik dar labiau pagilėtų.


„Man tai yra cinizmas. Kaip galima žmonių santykius lyginti verslo santykiams ir sakyti, kad čia yra alternatyva, kad viskas yra tvarkoje, kad čia skirtumų nedarome“, – Teigė M. Jankauskaitė.


„Jeigu mes nepripažįstame žmonėms jų bazinių teisų, tai nereikia sakyti, kad „nieko prieš neturime, nediskriminuojame ir t.t.“. Yra sakoma, kad viskas, kas yra pasakyta prieš žodį „bet“ yra netiesa. Jeigu tu sakai, kad tų žmonių nediskriminuoji, jų teises gerbi, bet nenori pripažinti elementarios teisės į šeimą, vadinasi nei gerbi, nei nori pripažinti tų žmonių teises“, – taip pat akcentavo ekspertė.

REKLAMA


Vis tik M. Jankauskaitė nepraranda vilties, kad rudens sesijos metu Partnerystės įstatymas grįš į politinę darbotvarkę, o parlamentarams užteks politinės valios jį priimti.


„Balsavimas parodė, kad pritrūko iš esmės dviejų balsų, kad įstatymo pateikimas praeitų. Tai gal ta situacija ir nėra tokia beviltiška, kažkokia viltis yra. Ir šioje vietoje aš norėčiau Seimo nariams priminti Konstitucinio teismo išaiškinimą, kuris pasakė, kad netgi remiantis Lietuvos Konstitucija šeima yra lyčiai neutrali sąvoka ir nereikia painioti santuokos ir šeimos“, – atkreipė dėmesį ji.


A . Širinskienė: pataisos nediskriminacinės, jos remiasi teismų praktika


Savo ruožtu „valstiečių“ atstovė A. Širinskienė akcentuoja, kad jų frakcijos Seime parengtos įstatymo pataisos spręstų aktualias kartu gyvenantiems asmenims kylančias problemas.


„Projektas, visų pirma, leistų žmonėms, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių gyvena kartu tvarkyti savo namų ūkio klausimus: turto klausimus, nuomos klausimus. Lygiai taip pat asmenys galėtų suteikti vienas kitam galimybes susipažinti su medicinine informacija arba netgi atstovauti vienas kitą sveikatos srityje“, – teigė A. Širinskienė.


„Valstietė“ taip pat pabrėžia, kad pataisos numato, jungtinės veiklos sutartį sudarę asmenys turėtų ir palengvintas paveldėjimo sąlygas.


„Šie žmonės, jeigu jie paveldėtų vienas kito turtą, taip pat būtų atleisti nuo paveldėjimo mokesčio. Nes, kaip žinote, dabar tas paveldėjimo mokesčio atleidimas galioja tik artimiems giminaičiams. Todėl tai galėtų galioti ir tiems asmenims, kurie yra pasidarę bendro gyvenimo susitarimą“, – sakė ji.


A . Širinskienė teigia, kad bendro gyvenimo susitarimu norint remtis prieš trečiąsias šalis, jį reikėtų užregistruoti notariškai. Ji taip pat pabrėžia, kad tai būtų sutarimas dėl bendro gyvenimo, kuris nekurtų jokių šeimos santykių.

REKLAMA


„Tai labai aiškiai pasakyta ir pačiame projekte ir iš požymių visumos yra akivaizdu, kad nėra kalba apie kažkokį šeimos teisinį santykį, nes nėra taikomos jokios normos, kurios reguliuoja sutuoktinių ar šeimos gyvenimą. Tiesiog kaip ir kiti instrumentai turto valdymui, tai ir šitas instrumentas gali spręsti tik finansinius klausimus netgi, ar tie žmonės turi ketinimą paskui galbūt ateityje sukurti šeimą, ar neturi“, – sakė A. Širinskienė.


„Instrumentu lygiai taip pat galėtų naudotis, tarkime, kelios seserys, kurios dėl kažkokių aplinkybių gyvena viename name ir tvarko bendrą ūkį. Arba tekę susidurti su senjorais, kurie nudžiunga išgirdę apie tokias galimybes, nes senatvėje, tarkime, atsikrausto į vienas patalpas gyventi, kad galėtų vieni kitus prižiūrėti. (...) Ir, be abejo, šia galimybe galėtų naudotis ir homoseksualūs asmenys, kurie gyvena kartu ir susiduria su turto valdymo klausimais“, – taip pat paaiškino ji.


„Valstietė“ taip pat pabrėžia įsitikinusi, kad parengtos įstatymo pataisos nėra diskriminacinės vienos lyties porų atžvilgiu. Ji taip pat pabrėžia, kad jungtinės veiklos projektas taip pat nekuria jokių verslinių santykių tarp bendro gyvenimo sutartį sudariusių asmenų.


„Tikrai jokios diskriminacijos nematau. Tik galiu priminti, kad ir dabar teismai, tame tarpe ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika jungtinės veiklos institutą naudoja, kada jiems tenka dalinti kartu gyvenančių ir vėliau dėl kažkokių priežasčių išsiskiriančių asmenų turtą“, – pabrėžė A. Širinskienė.


Politikė akcentuoja, kad teismams tokia praktika nebūtų nauja. Pasak jos, šiomis įstatymo pataisomis paprasčiausiai būtų sudaroma galimybė žmonėms iš anksto pasirašyti jungtinės veiklos sutartį, kuri supaprastintų turto dalybos eigą.


„Dabar kartu gyvenančių asmenų turtas, jeigu jie gyvena ilgą laiką kartu ir jeigu tokie asmenys skiriasi, bando dalintis kartu užgyventą turtą, yra naudojamas jungtinės veiklos institutas, šeštoji knyga, kurią mes siūlome pildyti, ir tiesiog leisti žmonėms notariškai, iš anksto leisti pasirašyti tas sutartis bendro gyvenimo“, – sakė A. Širinskienė.


„Tikrai neįsivaizduoju jokių diskriminacinių momentų, nes tai skirta nepriklausomai nuo lyties ir nuo žmonių netgi skaičiaus, kurie gali naudotis instrumentu. Tai nelabai suprantu, iš kur galėtų būti ištraukta diskriminacija“, – pridūrė ji.


Ji taip pat pabrėžia, kad „valstiečių“ parengtose Civilinio kodekso pataisose, kaip, anot jos, ir valdančiųjų parengtame Partnerystės įstatyme, yra numatyta kartu gyvenantiems asmenims taikyti dalinės nuosavybės statusą.


A. Širinskienė taip pat yra įsitikinusi, kad skyrybų atveju jungtinės veiklos sutartį su savo vaiko tėvu sudariusi motina, namuose prižiūrinti atžalą, nenukentėtų.


„Turtui, kaip, beje ir T. V. Raskevičiaus projekte, taip ir mūsų projekte būtų taikomas dalinės nuosavybės statusas. Tai tokiu atveju moteris, matyt, kažkaip kitaip įnešė savo indėlį darbu ir motinystės atostogose ji gauna ne atlyginimą, bet išmokas. Tai šiuo atveju aš nematau, kad tai būtų kažkokia didžiulė problema. Juo labiau, kad ir alternatyvus projektas, kuris buvo atmestas Seime, tą dalinę nuosavybę naudojo“, – sakė ji.