Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad medicinos įstaigose situacija jau yra kritinė ir ragina visuomenę neapeidinėti karantino griežtinimo sąlygų. I. Šimonytės teigimu, šiuo metu testavimas nebeparodo realios padėties ir tikrasis sergančiųjų skaičius gali siekti dešimtis tūkstančių.

Premjerė atkreipia dėmesį, kad jei visuomenė nuspręs per šventes nesilaikyti karantino griežtinimo sąlygų, dar viena pandemijos banga ateis sausio mėnesį. I. Šimonytė pabrėžia, kad sveikatos sistemai įtampos jau dabar pakanka, o jei žmonės nesilaikys karantino, medikams reanimacijoje reikės imtis etinių pasirinkimų.

„Manau, pagrindinė žinutė turėtų būti tokia, kad nė vienas iš mūsų nenori nei pats atsirast, nei kad jo artimasis patektų į tokią situaciją, apie kurią medikai jau atvirai kalba. Kad medikams teks daryti etinį pasirinkimą, nes reanimacijos užsipildo labai greitai. Etinis pasirinkimas medikams labai sudėtingas. Jis sudėtingas ir mums patiems, kaip žmonėms, kurie rizikuoja ten patekti. Manau, kad tai yra pagrindinė žinia, dėl kurios reikėtų sustoti, kontroliuoti savo elgesį, nebūtiną komunikaciją ir savo nebūtiną mobilumą“, – „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė teigė suprantanti kritiką dėl vienišų žmonių atskirties, bet teigė, kad švelnesnės karantino sąlygos šiuo metu negalimos.

„Aš suprantu, kaip žmonės vertina iš savo taško. Jie galvoja: nieko neatsitiks, jeigu mes susitiksime mažame rate ar dviese, ar keturiese. Galbūt. Manau, kritinis žodis ir yra „galbūt“. Gal tas vienišas žmogus ir neatsineš jokio viruso, bet tie žmonės, kurie jį pasikvies, yra viruso nešiotojai ir patys apie tai nežino. Iš tiesų rizika yra tokia didelė ir skaičiai tokie gąsdinantys, kad dabar turime dešimtis tūkstančių žmonių, apie kuriuos galime tik numanyti“, – sakė ji.

„Testavimo rezultatai, kai 20 proc. testų yra teigiami, tai mes galime konstatuoti, kad testavimas jau nieko nebeparodo apie realią padėtį. Mes nežinome, kiek žmonių serga, nes yra tokia dalis teigiamų testų, kad iš esmės atsako į klausimą, kad testavimas nebeparodo realios situacijos. Mes nežinome, kiek žmonių serga iš tikrųjų, bet vis tiek bandome derėtis, ar sakyti, kad čia nieko tokio taip elgtis. Tas „nieko tokio“ tuoj pasimatys, kai kažkam reikės važiuoti į ligoninę, o ten gydymo įstaigose tikrai kritinė situacija“, – sakė premjerė.

I. Šimonytė teigė, kad jei žmonės sėkmingai laikysis karantino, tai sausio pabaigoje turėtume matyti spartų atvejų mažėjimą.

„Antradienį įvyko prezidento inicijuotos Sveikatos ekspertų tarybos posėdis. Ten yra viena išraiškinga skaidrė, kurią sumodeliavo ponas Algis Džiugys, ir ji atsako į visus klausimus. Toje skaidrėje yra labai aiškiai pavaizduota: jeigu žmonės laikysis karantino apribojimų, tai didžiąja dalimi jau sausio pabaigoje mes galime tikėtis naujų atvejų skaičiaus tarp 500 – 700, ir tai jau būtų labai didelis palengvėjimas mūsų sveikatos sistemai“, – teigė ji.

I. Šimonytė: jei prekybos institucijos taps pramogų vietomis – bus taikomi griežtesni ribojimai

Reaguodama į kritiką, kad didiesiems prekybos centrams leista prekiauti ir ne maisto prekėmis, kai tuo tarpu specializuotos, ne būtinąsias prekes parduodančios parduotuvės, įvedus griežtesnį karantiną, privalėjo užsidaryti, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad jei veikiančios prekybos vietos taps laisvalaikio leidimo vietomis, bus svarstomi griežtesni ribojimai.

„Žiūrėsime, kaip atrodys žmonių elgesys. Jei šios prekybos institucijos taps pramogų (...) vieta, tuomet, be jokios abejonės, tai ir yra viena iš sričių, kur yra ką griežtinti. Tuomet galima pasivadovauti nedaugelio, tiesa, Europos šalių patirtimi, kad į parduotuvę galima eiti tik kažkokių bazinių poreikių patenkinti“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė premjerė.

I. Šimonytė pažymėjo, kad griežtesnis ribojimas reikštų, jog veikiančiuose prekybos centruose būtų galima nusipirkti tik būtiniausių – maisto ir higienos – prekių.

„Yra keletas valstybių, kurios leidžia į tokias parduotuves prekiaujančias įvairiu asortimentu eiti nusipirkti tik maisto ir higienos prekių, o visa kita yra apvyniota STOP juosta ir neparduodama. Daugumoje valstybių tokio apribojimo nėra, bet visa tai pirmiausia priklauso nuo to, ar žmonės tose parduotuvėse nuspręs leisti daugiau laiko, nei jiems minimaliai būtina“, – tikino ji.

Vyriausybės priimtu nutarimu nuo trečiadienio parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto prekyba, nebus draudžiama prekiauti ir ne maisto prekėmis.

Vyriausybė pirmadienį diskutavo apie šį ribojimą ir pripažino, kad tai iškreipia konkurencijos sąlygas, tačiau sprendimo nepriėmė.

„Neturiu gero sprendimo ir manau, kad nė vienas iš dalyvaujančių posėdyje ar priimančių sprendimus nesame laimingi ir pripažįstame, kad smulkiuosius tai paveiks, tačiau dabar imtis papildomų represinių priemonių ir STOP juostomis apvynioti šampūnus ar kitas prekes prekybos centruose būtų daugiau ne ten nukreiptos energijos”, – pirmadienį sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Vyriausybė sekmadienį pratęsė karantiną iki sausio 31 dienos, taip pat sugriežtino karantino priemones: apribojo judėjimą iš vienos savivaldybės į kitą, uždraudė veikti nebūtinųjų prekių parduotuvėms, paliekant galimybę veikti maisto, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių parduotuvėms, vaistinėms, veterinarijos paslaugas teikiančioms įstaigoms.

I. Šimonytė apie biudžeto deficitą: poreikius susiskaičiuoti turime labai taikliai

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad nors skolinimosi politika šiuo metu yra palanki, Europos Sąjunga kažkada grįš prie įprasto reguliavimo, todėl reikės daryti deficito mažinimo žingsnius.

„Tuo metu, kai Europos Centrinio Banko politika yra palanki ir skolinimasis valstybėms nekainuoja brangiai, kartais gali atrodyti, kad čia ribų beveik nėra. Bet reikia nepamiršti, kad Stabilumo ir augimo paktas yra išjungtas laikinai. Kažkada Europos Sąjunga grįš į savo įprastas reguliavimo vėžes, kas reiškia, kad viešųjų finansų deficitas turės būti mažesnis negu 3 proc. nuo BVP, o skola turėtų būti mažesnė negu 60 proc. nuo BVP“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Akivaizdu, kad mes turime tuos poreikius labai taikliai susiskaičiuoti tam, kad paskui mums žingsnius į deficito mažėjimą padaryti nereikštų kažkokio labai skausmingo išlaidų karpymo ar mokesčių didinimo“, – teigė premjerė.

I. Šimonytė nurodė, kad dalį kitų metų biudžeto deficito sudaro išlaidos pandemijos valdymui, todėl jei situacija bus suvaldyta, tai reikš, jog tai yra vienkartinės išlaidos, kurios nepersikels į kitus metus.

„O toliau ekonomikos augimas turės savo įtakos, ir jeigu ekonomika grįžta į augimo kelią ir vakcinavimas stabilizuoja situaciją taip pat ir globaliu mastu, tuomet nuo 7 proc. grįžti prie 3 proc. tikrai bus lengviau nei nuo 10 proc. ar 11 proc.“, – teigė I. Šimonytė.

Patobulintame projekte, kuriam Vyriausybė pritarė trečiadienį, išlaidos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 15,825 mlrd. eurų, pajamos – 11,252 mlrd. eurų.

Išlaidos pajamas viršija 4,573 mlrd. eurų. Iš viso valstybės biudžeto pajamos, palyginti su ankstesniu valstybės biudžeto projekto variantu, mažėja 132,8 mln. eurų.

Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP ir bus 2,1 proc. p. BVP didesnis negu formuotas pirminiame variante. Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos vertinimu, 2021 metais sudarys 6,4 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 proc. p. BVP didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.