I. Šimonytė apie poreikį didinti biudžeto deficitą: žiūrėsime, kur gali būti pakenčiama jo riba

I. Šimonytė apie poreikį didinti biudžeto deficitą: žiūrėsime, kur gali būti pakenčiama jo riba


Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad biudžeto deficitas kitąmet bus neišvengiamai didesnis, nei suplanuota pirminiame kitų metų valstybės biudžeto projekte. Ji taip pat priduria, kad ir į patį biudžetą kol kas nėra įtraukta dalis Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų, kuriems reikalinga skirti lėšas.


„Bus sudėtinga biudžetą gruodžio 17 dieną, bet nesakau, kad neįmanoma. Darbas prie biudžeto projekto vyksta, aiškinamės visus įsipareigojimus, kurie biudžeto projekte, pateiktame Seimui, dabar nėra atspindėti, ir kuriuos reikėtų į jį įtraukti“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.


„Įtraukti tuos įsipareigojimus reikia todėl, kad arba yra priimti atitinkami įstatymai, (...) arba tiesiog situacija yra tokia, kuri neleidžia neplanuoti tam tikriems tikslams išlaidų: ar tai būtų COVID-19, ar sveikatos apsaugos sistema, parama verslui ir visuomenei (...). Visam tam lėšos bent jau atsargai turi būti atidėtos“, – pridūrė ji.


I. Šimonytė pažymėjo, kad biudžetas po to, kai laikinoji Vyriausybė pasididino skolinimosi limitą, taip ir nebuvo patikslintas.

REKLAMA


„Vakcinos biudžete taip pat turi būti suplanuotos, kad neatsitiktų kaip šiais metais, deja, buvo, kai Vyriausybė pasididino sau skolinimosi limitą keletą kartų, ir mes tik susivedę apskaitas už šiuos metus pamatysime iš tikrųjų, kam buvo išleisti pinigai. Nes biudžetas taip ir nebuvo patikslintas“, – teigė ji.


Anot paskirtosios premjerės, biudžeto deficitas kitąmet bus neišvengiamai didesnis nei anksčiau planuoti 5 proc.


„Deficitas bus neišvengiamai didesnis, sakau tiesiai šviesiai, nes tas deficitas, kuris buvo pateiktas pirminiame biudžeto projekte, tiesiog neįvertina daugelio dalykų, kurių neįvertinti yra arba neprotinga, arba neatsargu, arba tiesiog neatitinka dabar galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų“, – tikino paskirtoji premjerė.


I. Šimonytė pažymėjo, kad valstybės skolos augimas jau yra tapęs problema, tad, siekiant išvengti papildomos sumaišties valstybės finansų sistemoje, gali tekti didinti suplanuotą biudžeto deficitą.

REKLAMA


„Būdai yra labai paprasti: arba nevykdyti įstatymų, arba tiesiog ignoruoti objektyvias aplinkybes, arba didinti deficitą. Ir šiuo atveju, kad nebūtų kažkokios papildomos sumaišties, kai ir taip yra daug neatidėliotinų klausimų, kuriuos reikia spręsti, tiesiog žiūrėsime, kur gali būti pakenčiama deficito riba, ties kuria turėtume sustoti. Nes skolos augimas jau yra tapęs problema“, – teigė ji.


Kitąmet numatytas ne blogesnis negu 5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.


Antrasis biudžeto svarstymas Seime numatomas gruodžio 17 dieną.


I. Šimonytė: prisiimti įsipareigojimai bus vykdomi, bet lūkesčius, susijusius su DNR plano projektais, stengsimės sumažinti


Paskirtoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad įsipareigojimai, kurie yra susiję su priimtais įstatymais, bus vykdomi, tačiau lūkesčiai ateities ekonomikos DNR plane gali būti peržiūrėti.


„Karpymų jokių nebus. Tą galiu labai ramiai ir atsakingai pasakyti. Tie įsipareigojimai, kurie yra jau įstatymais prisiimti, faktiškai yra mūsų teisės dalis – ar pensijų indeksavimas, dėl kurio sprendimai buvo priimti praėjusiais metais, ar vaiko pinigai, dėl kurių sprendimai yra priimti praėjusiais metais (...) – bus vykdomi“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.


„Toliau klausimas apie lūkesčius, koks gali būti papildomas išlaidų vienai ar kitai sričiai augimas. Lūkesčių, susijusių su kokiais nors projektais DNR plane galbūt stengsimės apmažinti. Dabar girdime apie autonomines papūgas, kur, man atrodo, kad dabar nėra geriausias dalykas per savaitgalį paskelbti šaukimus ir finansuoti“, – pridūrė paskirtoji premjerė.



Pagal dabartinį projektą, valstybės biudžete kitąmet planuojama surinkti 11,384 mlrd. eurų pajamų, asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.


Kitąmet numatytas ne blogesnis negu 5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, tačiau valdantieji prognozuoja, kad jis bus didesnis.