Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad nepriklausomus elektros energijos tiekėjus yra pasirinkę 7 tūkst. vartotojų.

„Jeigu anksčiau Lietuvoje turėjome apie 1 tūkst. nepriklausomus tiekėjus pasirinkusių vartotojų, tai šiandien yra bene 7 tūkst. tokių. Vadinasi, vartotojai tikrai domisi ir renkasi tuos planus, kurie jiems atrodo patraukliausiai. Tai yra tas pokytis, kuris atneša tiek konkurenciją į tiekėjų rinką, tiek platesnes galimybes patiems vartotojams pasirinkti“, – LRT radijui teigė Ž. Vaičiūnas.

Perėjimas nuo reguliuojamos prie konkurencinės elektros tiekimo bus įgyvendintas trimis etapais.

Pirmuoju etapu – nuo 2021 m. sausio 1 d. bus atsisakyta galutinės elektros energijos kainos reguliavimo daugiausiai elektros suvartojantiems vartotojams, t. y. tiems, kurie per metus suvartoja daugiau nei 5 tūkst. kWh, išskyrus pažeidžiamus vartotojus ir sodų, garažų, daugiabučių namų, bendrabučių administratorius, bendrijas, perkančias elektros energiją bendrijų narių bendroms reikmėms. Tokių vartotojų Lietuvoje yra 5 proc., tai yra apie 90 tūkst. 

Antruoju etapu – nuo 2022 m. sausio 1 d. bus atsisakyta galutinių elektros energijos kainų reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas per metus bus daugiau nei 1 000 kWh. Tokių vartotojų yra apie 43 proc., tai yra apie 720 tūkst.

Trečiuoju etapu – nuo 2023 m. sausio 1 d. galutinės elektros energijos kainos bus nebereguliuojamos ir tiems vartotojams, kurie per metus suvartoja mažiau kaip 1 000 kWh. Tokių vartotojų yra apie 52 proc., tai yra 870 tūkst.

Elektros energijos rinkos liberalizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų ES. Dauguma šalių ES ir regione, kurio elektros rinkoje dalyvauja ir Lietuva, yra liberalizavusios elektros rinką buitiniams vartotojams. Estija šiuos įsipareigojimus jau įvykdė 2013 m., Latvija – 2015 m.

Ž. Vaičiūnas: net jei Baltarusija pardavinėtų elektrą už dyką, tai neturėtų jokios įtakos mūsų rinkai

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad baltarusiškos elektros energijos blokavimas elektros kainoms įtakos neturės.

„Įtakos kainoms tikrai nebus. Šie metai yra rekordiniai Lietuvoje pagal elektros energijos gamybą, nors vasaros laikotarpiu vėjas buvo netradiciškai silpnas, bet gamyba vasaros laikotarpiu buvo 60 proc. didesnė nei pernai. Lietuvoje pasigamindavome apie 30 proc. elektros energijos, šiuo metu pasigaminame apie 50 proc.

Žymiai krito elektros energijos importas tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos. Elektra iš Baltarusijos visame importo portfelyje sudaro iki 5 proc. Kitaip tariant, net jei būtų kainos dempingavimas ir Baltarusija pardavinėtų elektrą už dyką, tai praktiškai neturėtų jokios įtakos mūsų rinkai“, – LRT radijui sakė Ž. Vaičiūnas.

Pasak ministro, Lietuvos pasitraukimas iš „Nord Pool Spot“ biržos būtų galimas, jei nepavyktų rasti susitarimo su Baltijos valstybėmis dėl baltarusiškos elektros energijos nepirkimo.

„Žinia dėl galimo pasitraukimo iš „Nord Pool Spot“ prekybos biržos, kurioje esame šiandien, ji buvo pateikta tuo metu, kai dar neturėjome politinio Latvijos apsisprendimo. Tai iš esmės buvo planas B, kas būtų, jei neturėtume sutarimo tarp Baltijos šalių. Kol kas tai ir išlieka planu B. Šiandien dirbame dėl plano A, dėl Latvijos politinio sprendimo techninio įgyvendinimo“, – teigė jis.

Ž. Vaičiūnas kiek anksčiau pripažino, kad su Baltijos šalimis dar nėra sutarta dėl kilmės garantijų sistemos, kuri leistų atskirti baltarusišką elektrą nuo viso elektros srauto, kai pradės veikti Astravo atominė elektrinė (AE).

Į Astravo AE pirmojo bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtą šių metų ketvirtį.