Prezidentūra apie antrojo ketvirčio BVP rodiklius: verslas ir darbuotojai parodė neeilinį lankstumą

Prezidentūra apie antrojo ketvirčio BVP rodiklius: verslas ir darbuotojai parodė neeilinį lankstumą


Prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos bendrojo vidaus rodiklio (BVP) rezultatai antrąjį ketvirtį buvo geresni nei prognozuota, buvo verslo ir darbuotojų lankstumas.


„Pirmas dalykas, mūsų ekonomika, verslas ir darbuotojai dar kartą parodė tikrai neeilinį lankstumą prisitaikant prie situacijos. Dalis perėjo į elektroninę prekybą, dalis ieškojo naujų rinkų. Turbūt mūsų ekonomika iš tiesų užgrūdinta, turėjome nemažai krizių, pradedant nuo Rusijos krizės ir prieš dešimtmetį įvykusios vienos didžiausių krizių Europos Sąjungoje“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė S. Krėpšta.


Jis pridūrė, kad iš medicininės pusės Lietuva yra viena mažiausiai nukentėjusių valstybių.


„Užsikrėtimo atvejų nebuvo tiek daug, griežtasis karantinas nebuvo tokį ilgą laikotarpį kaip kitose valstybėse. Be abejo, tai prisidėjo prie mažesnio nuosmukio“, – sakė S. Krėpšta.


„Trečias dalykas – fiskalinis atsakas įsibėgėjo gana lėtai, tačiau šiuo metu matome, kad daugiau nei 800 mln. eurų yra patekę į ekonomiką kaip ekonomikos skatinimo priemonės, neskaitant atidėtų mokesčių. Tai vis dėlto yra apčiuopiama suma per vieną ketvirtį, ir tokios priemonės kaip prezidento pasiūlyta pagalba mikroįmonėms, tos pačios vienkartinės išmokos veikia tiek per finansinį kanalą, kadangi suteikia papildomas lėšas tiek verslui, tiek gyventojams. Kas dar labai svarbu – jos veikia per lūkesčius“, – pridūrė prezidento patarėjas.

REKLAMA


Antrąjį metų ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -5,1 proc.


S. Krėpšta: 90 proc. sveikatos apsaugos priemonių viešųjų pirkimų buvo atliekami neskelbtomis derybomis


Daugiau nei 90 proc. sveikatos apsaugos priemonių viešųjų pirkimų koronaviruso metu buvo daromi neskelbtų derybų būdu, teigia šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Anot jo, koronaviruso metu greitis atliekant viešuosius pirkimus yra reikalingas, bet sutartis paviešinti, pasak S. Krėpštos, taip pat reikėjo.


„Reikia papildomų saugiklių, kad pirkimai vyktų skaidriai. Vienas faktas per visą šią pandemiją, būtent iš sveikatos apsaugos priemonių pirkimo, daugiau nei 90 proc. buvo vykdoma neskelbiamų derybų būdu. Taip, greitai yra reikalingas, bet skaidrumas yra ne ką mažiau reikalingas, nes vis dėlto tai viešieji finansiniai ištekliai ir jie turi bet kokiu metu būti naudojami taupiai ir skaidriai“, – „Žinių radijui“ teigė S. Krėpšta.

REKLAMA


Pasak jo, prezidentas dar kovo mėnesį perkančiąsias institucijas skatino viešinti derybų sutartis.


„Prezidentas jau kovo mėnesį, koronaviruso pradžioje, kalbėjo su VPT. Skatino šią tarnybą ir visas perkančias institucijas viešinti sutartis, nes daug pirkimų vyko neskelbtų derybų būdu, nes reikėjo greitai vykdyti pirkimus. Tačiau skaidrumas ir tų sutarčių paviešinimas po pirkimų turėjo įvykti ir prezidentas tai skatino“, – teigė jis.


Paklaustas, ar institucijos nepaskęs biurokratinėse procedūrose, S. Krėpšta teigė, kad po įvykdyto viešo pirkimo, paskelbti sudarytą sutartį tikrai nėra sunku.


„Reikalavimas tik paskelbti sudarytą sutartį, matyt, tai nėra sudėtinga. Viskas vyksta elektroniniais kanalais. Čia, matyt, atsakingo ir skaidraus požiūrio klausimas“, – sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas.


Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovais. Kaip numatyta šalies vadovo dienotvarkėje, su šių institucijų atstovais ketinama aptarti COVID-19 viešuosius pirkimus. Susitikimas rengiamas po to, kai valstybės atsakingos institucijos pranešė pradėjusios tyrimus dėl epidemijos metu vykdytų pirkimų.


„Šiandien platesnis susitikimas, dalyvaus ne tik VPT, bet ir Valstybės kontrolė, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Šio susitikimo tikslas - ne kalbėti apie konkrečius įvykius, bet žiūrėti į ateitį ir galvoti, kokių sistemų sprendimų dar reikia papildomai ateityje, nes su virusu, matyt, gyvensime dar ne vieną mėnesį, kad galėtume suvaldyti tas rizikas ir išvengti tokių nemalonių situacijų“, – sakė S. Krėpšta.



Pirmadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) įtarimų susilaukė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė. Kaip teigia FNTT, atliekamame tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo L. Jaruševičienė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei įgaliojimų viršijimu. FNTT teigimu, iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai kol kas pareikšti šešiems asmenims.


Įtarimų susilaukusi L. Jaruševičienė įteikė prašymą ją atleisti iš pareigų.


Prieš dvi savaites Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su didelės vertės koronaviruso reagentų pirkimu. Įtarimai prekyba poveikiu pareikšti tuometiniam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentui Šarūnui Narbutui. Jis, susilaukęs įtarimų, iš šių pareigų pasitraukė.


Prezidentūra: Lietuvoje trūksta nacionalinio plėtros banko


Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad „Invega“ krizės pradžioje nebuvo pasiruošusi atlikti jai paskirtų užduočių. Tad, jo nuomone, tokiais atvejais pagelbėtų Valstybinio banko turėjimas.


„Dirbami Birštone, iš verslo atstovų girdėjome, kad ne į visus paklausimus gauna atsakymus iš „Invegos“. Seržantas negali pradėti vadovauti kariuomenei. Pati „Invega“ absoliučiai kita institucija ir turėjusi kitus tikslus, per naktį turėjo tapti vos ne epicentru pagalbos teikimui verslui. Tam ji nebuvo pasiruošusi nei iš techninės, nei iš žmogiškųjų išteklių pusės“, – „Žinių radijui“ sakė S. Krėpšta.


Anot jo, Lietuvai trūksta Valstybinio plėtros banko.


„Ką prezidentas jau rudenį kėlė, kad Lietuvoje mums trūksta nacionalinio plėtros banko, tokio, kokį turi kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija. Mes turime tris institucijas, kurios užsiima plėtra – „Invega“, VIPA ir „Žemės ūkio garantijų fondą“. Kitose šalyse jos yra supjungtos. Natūraliai atsiranda žymiai stipresnė ir kompetetingesnė institucija. Nors ir nebuvo kurta tokioms situacijoms, niekas negalėjo numatyti pandemijos atėjimo, bet ji suteikė pagalbą žymiai efektyviau“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

REKLAMA


„Tai čia būtų sisteminis ilgalaikis sprendimas konsoliduojant, keliant kompetenciją, taupant tuos pačius resursus, nes iš trijų institucijų galėtų būti sukurta viena stipri. Be abejo, tokiomis situacijomis tai būtų pozityvu, nes tokių problemų, kokios buvo su „Invega“, nebūtų tiek daug buvę“, – pridūrė S. Krėpšta.


Seimas nutarimu Vyriausybę yra įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.


Anot projekto rengėjų, Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas Valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 11 (2024)

    Savaitė - Nr.: 11 (2024)