Lietuvai derėtų skolintis pinigus už šiuo metu siūlomas patrauklias palūkanas, nes ateityje tai padaryti gali tapti sudėtinga, teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas. Kita vertus, pasak jo, būtina atidžiai klausyti, ką pasiūlys Europos Sąjungos institucijos.

„Reikia suprasti, kad patvirtinta Vyriausybės programa, kuri yra papildoma verslo ir gyventojų parama, reikalauja finansavimo. Tų pinigų mes realiai neturime. Šitoje vietoje mes turime užtikrinti ir savo programos vykdymą. Kita, didesnė problema – greičiausiai šios programos nepakaks ir mes turėsime ateityje dar papildomai skatinti, remti gyventojus, žmones, kurie neteko pajamų, ir panašiai. Tai reikalus dar papildomo finansavimo“, – Eltai sakė jis.

Pasaulyje plintant koronavirusui daugelis valstybių susiduria su tokiomis pačiomis problemomis, tad, anot M. Dubnikovo, ateityje, norint skolintis, gali kilti sunkumų.

„Visame pasaulyje valstybės susiduria su tokia pačia problema kaip ir mes. Gali būti tokia situacija, kad kažkuriuo vienu metu visiems reikės pinigų, lygiai tai pat, kaip šiuo metu visiems reikia kaukių ar kvėpavimo aparatų, o kai visiems kažko reikia, paprastai to dalyko pradeda trūkti. Tada gali tekti skolintis (...). Tai čia viena medalio pusė – kol turime mažas palūkanas, mes galime ilgesniam periodui tų pinigų prisitraukti“, – aiškino pašnekovas.

Visgi jis atkreipė dėmesį, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ir JAV demonstruoja ryžtą teikiant valstybėms finansinę paramą.

„Iš kitos pusės, (...) tiek ECB, tiek JAV demonstruoja beprecedentį ryžtą spausdinant pinigus ir teikiant paramą. Gali būti, kad tas mūsų skolinimasis nebus toks, kaip buvome įpratę prieš tai (...). Galime sulaukti tokios situacijos, kad Europos Komisija, ECB bus tie pinigų tiekėjai, kurie duos pinigų labai daug ir gal net be jokių procentų“, – teigė M. Dubnikovas.

Finansų analitiko manymu, Lietuvai vertėtų nepraleisti progos skolintis pinigus už mažas palūkanas, bet kartu stebėti, ką siūlys Europa.

„Tad šiai dienai turėtume susirinkti kiek įmanoma daugiau pinigų atviroje rinkoje vis dar turint patrauklias palūkanas (...). Antras dalykas – turėtume labai ausis ištempę klausyti apie tai, ką siūlo Europa. Europos pinigų pasiūla yra labai tikėtina“, – teigė jis.

Seimas vienbalsiai galutinai pritarė Vyriausybės siūlymui padidinti Vyriausybės grynojo pasiskolinimo limitą nuo 904 mln. eurų iki 5,4 mlrd. eurų.

Seimas taip pat nutarė, kad Vyriausybė turės teisę prireikus viršyti nustatytus limitus.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus teigė, kad „reikia skolintis skubiai pinigų tiek, kiek galima pasiskolinti“.

„Turime geriausią istorijoje skolinimosi reitingą, 37 proc. skolą nuo BVP, kai Europoje šalys, tokios kaip Prancūzija, Italija, yra kai kas per 100 proc. perlipęs nuo BVP įsiskolinimą. Mes, kaip valstybė, galime ramiai didinti įsiskolinimą iki 80 proc. nuo BVP ir tuos pinigus skubiai įlieti į ekonomiką“, – Eltai sakė V. Sutkus.