Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jo pirmininkaujama partija jau artimiausiu metu dėl premjero Gintauto Palucko dalinai valdomų įmonių sąsajų kreipsis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Pasak jo, tą reikia daryti, nes Vyriausybės vadovas antradienį Seimo nariams neatsakė į iškeltus klausimus dėl įmonei „Garnis“ suteiktos lengvatinės ILTE paskolos aplinkybių.

„Rytoj kreipsimės ir į mokesčių inspekciją“, – žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

„Jei vienai įmonei išrašomos sąskaitos, klausimas, kas mokesčius moka. Atsiranda mokestinės politikos niuansai. Mokesčių inspekcija turės sudėlioti taškus ant „i“. Kaip tik dabar formuluojame klausimus“, – teigė politikas.

Praėjusią savaitę kilo klausimų, ar dalinai G. Paluckui priklausančios įmonės teisėtai panaudojo ILTE paskolos lėšas. Kaip diskutuota viešojoje erdvėje, įmonei „Emus“ tiektos prekės galėjo būti apmokėtos iš „Garniui“ skirtos lengvatinės paskolos lėšų.

L. Kasčiūnas pažymi, kad Seimo tribūnoje dėl savo verslų kalbėjęs premjeras viešoje erdvėje keliamų klausimų neišsklaidė.

„Dabar yra tik citatos: nieko nežinau, nieko nemačiau. Tikėtis kažko daugiau iš premjero šiame etape neįmanoma“, – sakė konservatorius.

„Turi būti ištraukta visa medžiaga. Čia ne juokas, reikia išsiaiškinti“, – pridūrė jis.

V. Čmilytė-Nielsen: susidaro įspūdis, kad ministras pirmininkas iš tiesų nemato interesų konflikto

Antradienį Seime premjero Gintauto Palucko pateikti atsakymai apie jam dalinai priklausančiai įmonei suteiktą nacionalinio plėtros banko paskolą neįtikino Liberalų sąjūdžio atstovų. Dėl to Vyriausybės vadovas, kaip akcentuoja liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, neįžvelgiantis jokio interesų konflikto, artimiausiu metu bus kviečiamas į atskirą susitikimą su liberalų frakcija. 

„Man susidaro įspūdis, kad ministras pirmininkas iš tiesų nuoširdžiai nemato jokio interesų konflikto, kuomet jisai, kaip Vyriausybės vadovas, priima sprendimus ir dėl tų klausimų, kurie yra galbūt ne visiškai tiesiogiai, bet iš esmės susiję ir su ILTE“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Liberalų sąjūdžio lyderė.

„Kita problema, kurią matau – akivaizdaus dalyko neigimas, kad dvi įmonės yra susijusios, ir atsiejimas tų įmonių nuo savęs, kaip asmens, kaip politiko, kaip verslininko, galų gale“, – pridūrė ji.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, atsakyti į likusius klausimus premjeras artimiausiu metu bus kviečiamas atskirame susitikime su liberalų frakcija. 

„Man norėjosi užduoti klausimą apie tai, kokį terminą ministras pirmininkas vartotų, apibrėždamas savo, kaip akcininko, dalyvavimą, priimant į darbą įmonės vadovą, jeigu tai nėra dalyvavimas įmonės veikloje. Taip pat kokį terminą vartotų, pateisindamas savo veiksmus, kurie akivaizdžiai yra dalyvavimas susietų įmonių veikloje. Bet  tokios galimybės užduoti (šiuos klausimus) šiandieną neturėjau, tai mes kviesimės į frakciją (premjerą – ELTA) ir tęsime klausimus“, – antradienį kalbėjo parlamentarė.

„Tikimės, kad šią savaitę. Kviesim iš karto, kai tiktai turės galimybę –  frakcija yra pasiruošusi užduoti klausimų, nes jų dar liko po šiandienos“, – pridūrė politikė. 

Pasitraukimas iš pareigų būtų natūralus sprendimas

Pasak liberalų lyderės, susiklosčius tokiai situacijai, premjero pasitraukimas iš užimamų pareigų būtų natūralus sprendimas. Tiesa, kaip pažymi V. Čmilytė-Nielsen, šios koalicijos atstovams toks poelgis nebūtų būdingas. 

„Tai nebūdinga šitoje koalicijoje. Aš manau, kad idealiame gyvenime – taip, tai būtų toks natūralus sprendimas, ypač turint galvoje, kad mūsų politinėje sistemoje, mūsų politinėje istorijoje esame turėję įvairių pavyzdžių“, – kalbėjo parlamentarė, akcentuodama, jog tam, kad G. Paluckas prisiimtų politinę atsakomybę, būtinas koalicijos partnerių arba prezidento Gitano Nausėdos paraginimas. 

„Akivaizdu, kad tam, kad jis turėtų rimtas politines pasekmes, reikia vienos iš kelių sąlygų (…). Arba reikia griežto koalicijos partnerių pasakymo, arba griežto prezidento paraginimo prisiimti politinę atsakomybę, arba paties asmens savikritiško vertinimo, tačiau šito tikrai neišgirdome ir neabejoju, kad neišgirsime“, – sakė politikė. 

Pasak jos, tokio sprendimo priėmimui įtakos galėtų turėti ir nauji faktai, įrodantys, jog  premjeras antradienį Seime sakė netiesą. 

„Arba (reikėtų) kažkokių naujų faktų, kurie patvirtintų, kad šiandieną premjero atsakymuose nebuvo visiškai tiesa“, – akcentavo Seimo narė. 

„Kad šiandieną bus neigimas, toks šiek tiek su pašaipa, net neabejojau“, – pridūrė ji. 

A. Širinskienė: klausimas apie atsistatydinimą yra pernelyg ankstyvas

Valdančiajai koalicijai priklausančių demokratų atstovė Agnė Širinskienė sako, kad nors teisiškai dėl dalinai premjero Gintauto Palucko valdomai įmonei suteiktos paskolos kilęs skandalas ir yra klampus, nesulaukus tarnybų išvadų, ankstyva kalbėti apie Vyriausybės vadovo atsistatydinimą.

„Teisės požiūriu, situacija yra tikrai pakankamai klampi. Labai daug klausimų kelia įmonių („Emus“ ir „Garnis“) tarpusavio susirašinėjimas, kuris buvo paviešintas – labai panašu, kad įmonių bandymas veikti tam tikroje „pilkojoje“ teisės zonoje buvo, (...) tačiau, manyčiau, kad tarnybų atsakymai šiuo atveju būtų labai svarbūs“, – antradienį Seime žurnalistams teigė A. Širinskienė.

„Suprantu opoziciją ir jos funkcijas demokratinėje visuomenėje. Tačiau, manau, kad klausimas (apie G. Palucko atsistatydinimą) yra pernelyg ankstyvas. Visų pirma, turime turėti atsakymus iš teisėsaugos institucijų – jeigu būtų pradėtas ne tik aplinkybių vertinimas, bet ir ikiteisminis tyrimas, manau, klausimų dėl atsakomybės prisiėmimo tikrai kiltų“, – aiškino ji.

Taip pat Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė pažymi, kad ateityje tokias situacijas galėtų padėti užkardyti kitose valstybėse jau veikiantys „aklieji“ fondai.

„Kai kurios valstybės turi vadinamuosius „akluosius“ fondus, kada parlamentų nariais ar Vyriausybės vadovais tapę asmenys jiems perleidžia akcijas. Tokių modelių yra, tačiau klausimas, ar mes kaip valstybė, kaip politikai pribrendome tokiems klausimams“, – svarstė A. Širinskienė.

„Manyčiau, kad „aklųjų“ fondų atsiradimas tikrai padėtų išvengti tokių abejotinų situacijų“, – akcentavo ji. 

Dėl ko kilo skandalas

Praėjusią savaitę pasirodęs bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog Gintauto Palucko kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku valdoma įmonė „Garnis“ gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą. Ji gauta socialdemokratui jau einant ministro pirmininko pareigas.

Anot tyrimo, kita premjero, kartu su M. Milašausku kontroliuojama įmonė „Emus“ negalėjo pretenduoti į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams, todėl paskolą gavo būtent „Garnis“, kuri buvo įsteigta tik pernai ir Registrų centrui dar nėra pateikusi finansinių ataskaitų. 

Pats G. Paluckas žurnalistams jau aiškinosi, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato. Visgi, reaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos raginimus, premjeras kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas įvertinti, ar šioje situacijoje nebuvo supainioti vieši ir privatūs interesai. Į VTEK kreipėsi į Seimo opozicinės jėgos.

Savo ruožtu ILTE Stebėtojų tarybos pirmininkė Daina Kleponė Eltai patvirtino, kad įstaiga pradėjo vidinį auditą dėl lengvatinės paskolos „Garniui“.

Vis tik, netrukus paaiškėjo papildomų detalių apie G. Palucko iš dalies valdomas įmones. Visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė gavęs vienos įmonės informaciją, kuri derino prekių tiekimą su „Emus“ atstovu. Nurodoma, kad pastarasis „Emus“ atstovas esą vėliau nurodė, kad sąskaitą reikia išrašyti „Garniui“, o prekes siųsti bendrovės „Emus“ adresu. Taip pat skelbta, esą šias išlaidas planuota apmokėti „Garniui“ suteiktos paskolos lėšomis.

Savo ruožtu „Garnis“ direktorius Artūras Lapinskas paviešintas sąsajas tarp įmonių vadino nesąmone ir dėl visuomenininko paskelbtos informacijos teigė planuojantis kreiptis ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI). Apie tai, jog įmonės „Emus“ ir „Garnis“ neturi jokių sąsajų ir negali būti vertinamos kaip įmonių grupė, kartoja ir G. Paluckas.

Vis tik, situacija dėl lengvatinės paskolos iš ILTE bei paviešintos A. Tapino informacijos nusprendė domėtis ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“. Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, bei sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso M. Milašauskui. Jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.

ELTA inf.