Į skandalą dėl jo dalinai valdomai įmonei suteiktos paskolos įsivėlęs premjeras Gintautas Paluckas apie atsistatydinimą nesvarsto. Vyriausybės vadovas tikina, nepadaręs nieko tokio, dėl ko reikėtų trauktis iš Vyriausybės vadovo posto. 

„Aš nepadariau jokių nusižengimų, nesu niekuo kaltinamas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjeras. 

„Kodėl turėčiau trauktis?“ – pridūrė jis. 

Pasak premjero, svarstymai dėl galimai supainiotų interesų ar kitų nusižengimų regimybių yra laužti iš piršto, tad, kaip akcentuoja Vyriausybės vadovas, raginimai prisiimti atsakomybę už padarytus veiksmus yra nepagrįsti. 

„Šitie samprotavimai yra laužti iš piršto. Opozicijos klausimai yra surašyti – aš į juos atsakysiu. Bet kokie reikalavimai prisiimti kažkokią atsakomybę už tai, ko nėra padaryta, man atrodo, yra laužti iš piršto“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas. 

Anot G. Palucko, situaciją iki galo bus galima įvertinti tuomet, kai savo išvadas pateiks atitinkamos institucijos.

„Visi teiginiai bus pasverti ir pamatuoti institucijose, į kurias yra kreiptasi, yra perduota informacija. Kažkokiu kitų komentarų aš tikrai neteiksiu. Tai visos tos insinuacijos, samprotavimai, nutylėjimai faktų arba tų faktų iškraipymai, arba nutylėjimai kai kurių institucijų jau pateiktų paaiškinimų leidžia manyti, jog atsakymo ir tiesos čia nelabai kam reikia“, – kalbėjo ministras pirmininkas. 

„Tam, kad būtų atskleista visa tiesa, kad būtų galima interpretuoti jūsų minimus kažkokius epizodus, įmonių vadovai yra pateikę atsakymus. Ir jeigu reikės, tuos atsakymus pateiks institucijoms. Šiandien jūs vadovaujatės insinuacijomis ir tas insinuacijas toliau gilinate labai neteisingu pagrindu. (…) Todėl šiandien prašau sulaukti institucijų atsakymų, o ne spekuliuoti toliau“, – teigė G. Paluckas.

Neigia sąsajas tarp dviejų dalinai jam priklausančių įmonių

Premjeras neigia galimas sąsajas tarp dviejų jam dalinai priklausančių įmonių ir tikina, jog kalbos apie tai, jog jis pats dalyvavo įmonių veikloje, yra nepagrįsti.

„Tai yra dvi atskiros įmonės, kurioms jokios įmonių grupės teisiniai reikalavimai nėra taikomi. Tai yra technologinio bendradarbiavimo pagrindu dirbančios įmonės, kai vienos įmonės gaminama produkcija naudojama kaip sudėtinė dalis kitos įmonės kuriamame produkte. Tai buvo pateiktas paaiškinimas. Tai yra akivaizdu“, – žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas. 

„Į tuos klausimus dėl įmonių susietumo oficialiu išaiškinimu jau yra atsakiusi ILTE. Dar daugiau – kaltinimai man dalyvavus įmonių veikloje yra laužti iš piršto, todėl, kad akcinių bendrovių įstatymas aiškiai pasako, kas tai yra. Todėl šitos manipuliacijos įvairios ir nutylėjimai kai kurių dalykų turės būti atsakyti iš tribūnos“, – akcentavo jis. 

Nemano, kad susidariusi situacija gali būti vadinama politiniu susidorojimu

Praėjusios savaitės pabaigoje premjero verslo partneris Mindaugas Milašauskas pareiškė, jog susiklosčiusi situacija primena bandymą politiškai susidoroti. Tiesa, pats premjeras su tokiu vertinimu nesutinka ir šiuos partnerio pasisakymus vadina emocine reakcija. 

„Mano partneris nėra politikas. Jis nėra pratęs prie tokių politinių apsižodžiavimų ar tam tikrų informacinių atakų, todėl manau, kad jo vertinimas yra normali emocinė reakcija“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas. 

„Aš prie to esu pratęs, tai manęs netrikdo“, – tikino G. Paluckas.

Abejoja, kad dar kartą žengtų tokį žingsnį

Visgi, paklaustas, ar kartotų šią ažiotažo sulaukusią procedūrą dėl lengvatinės 200 tūkst. eurų ILTE paskolos „Garniui“, Vyriausybės vadovas išsakė abejones.

„Tiesą pasakius, nežinau. Norėčiau tokios valstybės, kurioje visi yra lygūs prieš įstatymą ir teisinis reguliavimas, nepaisant akcininkų struktūros būtų taikomas visiems. Dėl kilusio triukšmo, manau, iš viso to laimės tik visuomenė“, – žurnalistams sakė G. Paluckas. 

„Moralizuoti, jog turėti akcijas arba kurti verslą yra kažkokia nuodėmė... Aš su tuo absoliučiai nesutinku. Viską esu atskleidęs, deklaravęs skaidriai ir viešai“, – pridūrė jis.

Pasidomėjo A. Tapino paviešinta informacija apie įmones

Ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas pranešė gavęs informacijos, jog už prekes, tiektas „Emus“ įmonei, sąskaita neva turėjo būti išrašyta „Garniui“. Be to, pasak A. Tapino, sąskaitą planuota apmokėti nacionalinio plėtros banko suteiktos paskolos lėšomis. 

Premjeras sako šia situacija pasidomėjęs, tačiau pažymi, jog prekių užsakymo ir sąskaitų išrašymo procesuose nedalyvauja. Vyriausybės vadovas sakė pasitikintis įmonių vadovais ir dar karta pažymėjo, jog išvadas apie susidariusią situaciją pateiks tyrimus atliekančios institucijos.

„Man yra žinoma tiek, kiek žinoma iš viešosios erdvės, įmonių veikloje aš nedalyvauju ir sąskaitų išrašinėjimų procesuose ar prekių užsakymuose aš tikrai nedalyvauju“, – aiškino premjeras.  

„Aš pasidomėjau, įmonių vadovai neigia visas insinuacijas, o tyrimai nustatys visus faktus“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę pasirodęs bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog lengvatinė 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) paskola iš dalies G. Palucko valdomai įmonei suteikta jam jau einant ministro pirmininko pareigas.

Anot tyrimo, kita premjero kontroliuojama įmonė „Emus“ negalėjo kreiptis dėl paskolos į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams pretenduoti, todėl paskolą gavo būtent „Garnis“, kuri buvo įsteigta tik pernai ir Registrų centrui dar nėra pateikusi finansinių ataskaitų. 

Vis tik, „Garnis“ galėjo pretenduoti į maksimalią 200 tūkst. tik padidinus įmonės įstatinį kapitalą iki 40 tūkst. eurų – tai akcininkai G. Paluckas ir Mindaugas Milašauskas padarė praėjusių metų gruodžio 30-ąją.

Tyrime taip pat pabrėžiama, kad „Garniui“ jau gavus 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą premjeras ne tik viešai kalbėjo apie ILTE kaip galimybę finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą, bet ir pats priėmė su nacionaliniu banku susijusius sprendimus. 

Pats G. Paluckas žurnalistams teigė, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato. Visgi, reaguodamas į prezidento G. Nausėdos raginimus, premjeras kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).

Savo ruožtu ILTE Stebėtojų tarybos pirmininkė Daina Kleponė praėjusios savaitės ketvirtadienį Eltai sakė, kad įstaiga pradėjo vidinį auditą dėl lengvatinės penktadalio milijonų eurų vertės paskolos „Garniui“, kurį planuoja baigti per savaitę.

Be to, ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas savo feisbuko paskyroje paskelbė gavęs vienos įmonės, neatskleistos dėl konfidencialumo, informaciją, kad ji derino prekių tiekimą su „Emus“ atstovu, kuris esą vėliau nurodė, kad įmonės sąskaitą reikia išrašyti „Garniui“, o prekes siųsti bendrovės „Emus“ adresu.

Taip pat skelbta, esą šias išlaidas planuota apmokėti ILTE suteiktos paskolos lėšomis – nors prekės buvo skirtos ir išsiųstos „Emus“, už jas galėjo sumokėti kita premjero įmonė.

Savo ruožtu „Garnis“ direktorius Artūras Lapinskas paviešintas sąsajas vadino „nesąmone“ ir dėl visuomenininko paskelbtos informacijos nurodė planuojantis kreiptis ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI). Šiuos ketvirtadienį A. Tapino paviešintus duomenis nusprendė įvertinti ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“. Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Politikas „Emus“ vadovavo 2010–2017 metais.

Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso M. Milašauskui. Jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.

Spalį kandidatu į premjerus buvęs G. Paluckas tikino, kad eidamas pareigas neketina atsisakyti keliuose versluose turimų akcijų. Tačiau politikas kartu akcentavo, kad nusišalintų nuo balsavimo Seime ar Vyriausybėje, atsiradus interesų konflikto regimybei.

I. Šimonytė: atsistatydinimas būtų natūralu

Ekspremjerė Ingrida Šimonytė sako – susiklosčiusi situacija neturėtų stebinti, mat socialdemokratų lyderis anksčiau yra teistas už piktnaudžiavimą. Konservatorė sako – tokiomis aplinkybėmis G. Palucko pasitraukimas iš Vyriausybės vadovo posto turėtų būti natūralus sprendimas.

„Pirmiausiai, turbūt, reikia apgailestauti, kad gyvename tokiu laiku, kad įvykiai labai greitai normalizuojasi. Mes nepamirškime, kad pirmą kartą istorijoje turime teistą ministrą pirmininką. Nuteistą. Nuteistą už piktnaudžiavimą. (...) Tai jeigu žmogus kartą yra piktnaudžiavęs... Kaip čia pasakyti – nežinau, ar gali būti toks tikras, kad žmogus nebandys piktnaudžiauti ir daugiau kartų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė, referuodama į 2012 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kuriuo G. Paluckas buvo pripažintas piktnaudžiavęs tarnyba.

„Mano supratimu, tai (atsistatydinimas) būtų tai, kas būtų natūralu, nes šešėlis, vis dėlto, yra labai didelis“, – dėstė ji.

Nors, politikės vertinimu, G. Paluckas turėtų atsistatydinti, buvusi Vyriausybės vadovė mano, jog valdančioji dauguma sieks, jog šis skandalas dėl premjerui iš dalies priklausančių įmonių būtų, jos žodžiais tariant, natūralizuotas – kaip ir išnykęs teistumas.

„Veikiantys asmenys tikisi, kad taip, kaip premjero teistumas ir nuteistumas buvo normalizuotas per mėnesį, pusantro, taip ir ši istorija bus normalizuota per mėnesį, pusantro“, – dėstė konservatorių frakcijos atstovė.

„Man atrodo, čia ir valstybės institucijos turi ką veikti, todėl kad yra ir tam tikri formalūs dalykai – tarkime, Europos Sąjungos teisės precedentai dėl susijusių įmonių ir galimybės gauti Europos Sąjungos lėšas tokiose situacijose, kai įmonės yra akivaizdžiai susijusios“, – tikino parlamentarė, G. Palucko paaiškinimus, esą jam iš dalies priklausančios įmonės nėra susijusios, vadindama „kvailių ieškojimu“.

Ji taip pat ironizavo, jog tokiam skandalui nutikus jos kadencijos, vadovaujant Vyriausybei, metu, veikiausiai būtų reikalaujama viso Ministrų kabineto politinės atsakomybės.

„Jeigu čia būtų Ingridos Šimonytės Vyriausybė, tai Ingrida Šimonytė jau būtų prikalta prie visų Lukiškių aikštės kryžių su reikalavimais, kad pati atsistatydintų ir visi kiti būtų atsistatydinę“, – dėstė ji, pridurdama, jog viso darbo politikoje metu siekė vengti interesų konfliktų regimybių.

Premjero pasiaiškinimai neįtikino 

Nors viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau naujų detalių apie šią istoriją, G. Paluckas žurnalistams kartoja, jog jam iš dalies priklausanti įmonė „Garnis“ gavo lengvatinę ILTE paskolą teisėtai, o sąsajų tarp šio verslo ir kitos jo valdomos bendrovės „Emus“ – nėra. 

Vertindama premjero pasiaiškinimus, I. Šimonytė sako, kad tai primena „vsio zakonno“ (liet. viskas teisėta) veikimo logiką. 

„Buvo toks klasikas Lietuvos politikoje ir ta frazė „vsio zakonno“ (liet. viskas teisėta) yra, deja, kai kurių politikų veikimo logika. Tai yra žmonių, kurie sako, kad kol nenuteistas, tol nekaltas. Politikoje, kaip jūs puikiai žinote, net nereikia nei teismo, nei nuteisimo. Pakanka gerokai mažesnių dalykų, kad būtum kaip politikas priverstas pabaigti savo karjerą. Bet žinote – kai netyčia patampi premjeru, tai, matyt, daug padarysi, kad netyčia nenustotum juo būti“, – pridūrė ekspremjerė.

Ragina G. Palucką paaiškinti

Praėjusią savaitę pasirodęs bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas kelia klausimus ne tik dėl galimo G. Palucko interesų konflikto, mat paskolą premjero verslas gavo jau šiam einant ministro pirmininko pareigas. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog kita G. Palucko ir jo verslo partnerio turima įmonė „Emus“, gaminanti panašią produkciją, sėkmingai veikia daugiau kaip dešimtmetį. Tuo metu „Garnis“ įsteigta neseniai, todėl galėjo pretenduoti į startuoliams skatinti skirtą ILTE paskolą.

Būtent ši aplinkybė, I. Šimonytės manymu, yra pagrindinė kilusiame skandale.

„Pirmas ir pagrindinis klausimas, į kurį šioje istorijoje turi būti atsakyta – o kam buvo įsteigta įmonė „Garnis“. Ir sprendimą dėl įmonės įsteigimo priėmė akcininkai. Joks direktorius. Akcininkai įsteigė įmonę, kuri nevykdo jokios veiklos, kurios dabar, kaip aiškėja iš viešos informacijos, yra kažkokie keisti santykiai su seserine įmone“, – pastebėjo I. Šimonytė, omenyje turėdama visuomenininko Andriaus Tapino paviešintą informaciją.

Kaip skelbta, A. Tapinas buvo pranešęs gavęs vienos įmonės, neatskleistos dėl konfidencialumo, informaciją, kad ji derino prekių tiekimą su „Emus“ atstovu, kuris esą vėliau nurodė, kad įmonės sąskaitą reikia išrašyti „Garniui“, o prekes siųsti bendrovės „Emus“ adresu.

Todėl, pakartojo I. Šimonytė, itin svarbu gauti visus atsakymus dėl „Garnio“ susikūrimo aplinkybių.

„Ar nebuvo ta įmonė įsteigta tik todėl, kad pagrindinė, anksčiau veikianti įmonė, kaip suprantu iš viešos informacijos, gana gerą finansinę padėtį turinti įmonė negalėjo gauti ILTE paskolos? Tai manau į šį klausimą turėtų būti atsakyta“, – dėstė ji.

„Dabar, iš visos fabulos kaip susiklostė įvykiai vėliau, atrodo, kad tai buvo tiesiog schema, kurios tikslas buvo įkurti įmonę, kuri galėtų pretenduoti į ILTE paskolą“, – apibendrino konservatorė.

ELTA inf.