Seimo opozicija nepalaiko siūlymo įvesti naują gynybos mokestį kaip tvarų krašto apsaugos finansavimo šaltinį. Parlamento mažumai priklausantys politikai sutinka, kad išlaidas valstybės gynybai reikia didinti, tačiau, pažymi jie, tą reikėtų daryti ne naujų mokesčių pagalba.

Apie naujo mokesčio idėją vienas pirmasis prakalbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Apsvarstyti šią iniciatyvą politikas ketina kviesti visas parlamentines partijas. 

Tačiau opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad gynybos biudžetą būtų galima papildyti ir be naujų mokesčių.

„Mes turime tvarius finansavimo šaltinius, turime mokestinę sistemą, kuri užtikrina tinkamą finansavimą jeigu valstybė teisingai pasirenka prioritetus ir tinkamai surenka mokesčius“, – teigė S. Skvernelis.

Pasak buvusio premjero, nereikia įvedinėti naujų mokesčių, kai nesugebame tinkamai surinkti esamų.

„Galime įvesti daug naujų mokesčių, bet nėra jokios garantijos, kad gebėsime juos surinkti, kai nesugebame to padaryti jau su egzistuojančiais mokesčiais“, – aiškino S. Skvernelis.

Politiko teigimu, reikia imti pavyzdį iš kaimyninės Lenkijos, kuri, tikino parlamentaras, pagerinusi mokesčių surinkimą, sugebėjo rasti tvarų sprendimą krašto gynybos finansavimui.

„Lenkija yra pavyzdys, kurį turėtume sekti, o ne ieškoti ir neįvedinėti naujų mokesčių“, – teigė S. Skvernelis.

Į naujo mokesčio įvedimą skeptiškai žiūri ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

„Mano nuomone, dabar apie papildomus mokesčius šnekėti būtų mažų mažiausiai neatsakinga. Nes akivaizdu, kad ekonomika stoja, susiduriama su pakankamai rimtais ekonominiais sunkumais, kurių dalį jau matome“, – teigė A. Mazuronis, pažymėdamas, kad klausimą reikėtų perskirstant esamas biudžeto pajamas.

„Aš manau, reikėtų su esama mokestine baze ir su esamu perskirstymu biudžete ieškoti galimybių pasiekti tuos 3 proc. apie kuriuos šnekam. Kitų metų biudžete jau yra 2,7 proc. su truputėliu, trūksta ne tiek jau daug iki tų 3 proc.“, – teigė A. Mazuronis.

Panašiai situaciją vertina ir socialdemokratas Gintautas Paluckas. Pasak jo, ieškant galimybių didinti finansavimą gynybai nereikėtų pamiršti ir socialiai pažeidžiamų Lietuvos gyventojų.

„Sprendimas turėtų būti mažiau skriaudžiantis, spaudžiantis žmones, kurie neturi pajamų. Vartojimo mokestis (PVM) – atkrenta. Mūsų galva tai būtų neteisinga. PVM moka žmonės, kurie jau dabar prie maisto banko eilėse rikiuojasi mėgindami įsigyti pačius pigiausius produktus“, – teigė G. Paluckas.

Anot jo, socialdemokratai turi keletą idėjų, kaip šią problemą galima išspręsti.

„Valstybė kelių dešimtmečių laikotarpiui galėtų pasiskolinti. Pageidautina, kad tai darytų vidaus rinkoje, kad visi Lietuvos žmonės suneštų tuos pinigus. Aš manau, jie tai tikrai norėtų daryti, nes gautų fiksuotą grąžą ilgam laikotarpiui“, – teigė G. Paluckas.

„Kitas dalykas ką mes siūlome, ką, manau, esame pajėgūs padaryti ir esame išmėginę – laikinas juridinių asmenų pelno mokestis. Papildomas prie dabartinio, kurio nominalus tarifas yra 15 proc. Yra daug išlygų, kai pelno mokestis skaičiuojamas mažesnis, bet bazinis tarifas tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje yra 20 proc. Tie 5 proc. galėtų tam tikrą laikotarpį galioti ir iš jų būtų finansuojami papildomi poreikiai gynybos sistemoms“, – komentavo G. Paluckas.

Kitąmet krašto apsaugos finansavimas turėtų siekti 2,71 proc. BVP – 1,923 mlrd. eurų iš biudžeto lėšų, 135 mln. eurų iš solidarumo įnašo lėšų.

Praėjusiais metais gynybai skirti 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.

ELTA inf.