I. Šimonytė: jeigu L. Kasčiūnas nori pradėti diskusiją dėl gynybos mokesčio, tą tikrai gali daryti

Žygimantas Gedvila/BNS


Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad palaikymą ar nepalaikymą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno siūlomam gynybos mokesčiui Vyriausybė išreikš tik prasidėjus realioms diskusijoms dėl tokio sprendimo. Visgi, anot jos, nėra pagrindo nepritarti bandymams ieškoti tvaraus finansavimo šaltinio, kuris leistų skirti 3 proc. BVP finansavimą gynybai.


„Jeigu yra diskusija apie 3 proc. BVP gynybai, kas yra įrašyta kaip galimybė nacionaliniame gynybos susitarime, tam reikalingi tvarūs finansavimo šaltiniai. Tad, jeigu NSGK komiteto pirmininkas nori tokią diskusiją pradėti, tikrai gali tai daryti“, – sakė I. Šimonytė.


„Dėl Vyriausybės pritarimo, tai pirmiausia turi prasidėti diskusija. Nes mūsų užduotis yra padaryti, kad biudžetą būtų galima įvykdyti. Tai mes turėsime rinktis vieną iš kelių variantų – ar kažkas turės finansuoti naujus įsipareigojimus arba mes negalėsime prisiimti naujų įsipareigojimų“, – pridūrė ji.


Taip pat premjerė dar kartą pabrėžė, kad skolinimasis krašto gynybai nėra tvarus sprendimas ir gali reikšti greitą Lietuvos skolos augimą. Toks skolos augimas, jos manymu, neigiamai paveiktų valstybės galimybę vykdyti kitus įsipareigojimus.  

REKLAMA


„Lietuvos skola dar nėra aukšta  –  40 proc. BVP, prie žemesnių Europos Sąjungoje. Bet siūlant skolintis tokiais tempais 50 proc. BVP skola gali pasiekti mus greičiau nei pasibaigs kita kadencija, jeigu neatsiras tvarių pajamų valstybės įsipareigojimams vykdyti. O įsipareigojimai tik didės“, – aiškino ji.


„Pasiskolinimas kainuoja palūkanas, o tai išspaudžia pajamas, kurios galėtų būti skirtos kitiems dalykams“, – paminėjo ji.


Prezidentūra siūlo kitų metų biudžete numatyti galimybę gynybai skolintis iki 3 proc. nuo BVP.


Visgi premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar kitų metų valstybės biudžete bus numatyta galimybė krašto gynybai skolintis iki 3 proc. nuo BVP. Pasak premjerės, šis Prezidentūros siūlymas negali būti įgyvendintas dėl 2024 m. biudžeto deficito, kuris yra itin artimas fiskalinės drausmės ribai.


Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Prezidentūros siūlymą taip pat vertina atsargiai, nes, pasak jų, kol kas nėra konkrečiai numatyta, kam pasiskolintos lėšos būtų skiriamos.

REKLAMA


Praėjusiais metais gynybai skirt 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 08 (2024)

    Savaitė - Nr.: 08 (2024)