Pieno gamintojų atstovams prašant skirti 40 mln. eurų skubios paramos vadinamajai „pieno krizei“ spręsti, premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog tokia suma subsidijoms ūkininkams valstybės biudžete nesimėto.

„Vyriausybė disponuoja tik tomis lėšomis, kurios patvirtintos atitinkamų metų biudžete, ir gali jas perskirstyti svarbesniems ar aktualesniems uždaviniams spręsti. Tačiau tikrai niekur biudžete nesimėtančių 40 mln. eurų atliekamos sumos – kaip kažkam galbūt atrodo – nėra“, – antradienį Seime atsakinėdama į opozicinių frakcijų parengtus klausimus sakė I. Šimonytė.

Premjerė parlamente kalbėjo ūkininkams ketvirtadienį prie Seimo planuojant didelį protestą. Pieno gamintojai prašo 40 mln. eurų skubios paramos, susitikimo būtent su Vyriausybės vadove, kurios indėlio kol kas pasigenda.

I. Šimonytė savo ruožtu pabrėžia, kad tokia vienkartinė parama neskatintų pieno tiekėjų kooperuotis ir taip stiprinti savo derybinę galią, o perdirbėjų – didinti supirkimo kainas.

Kartu ji akcentuoja, jog pastarieji gali „gana nesunkiai“ permesti dėl sumažėjusio eksporto patirtus nuostolius smulkiesiems pieno tiekėjams, kurių derybinė galia yra silpnesnė.

Be to, anot I. Šimonytės, subsidijuoti pieno gamintojus ir taip neskatinti perdirbėjų koreguoti supirkimo kainas, neteisinga ir vartotojų atžvilgiu.

„Lietuvos vartotojai už pieną ir jo produktus ant lentynos moka ES vidurkį atitinkančią kainą. Todėl būtų gana keista, kad kainų konkurencingumo užsienio rinkose palaikymą perdirbėjams darkart finansuotų iš savo sumokamų mokesčių per subsidiją“, – kalbėjo premjerė.

„Tai nei skatintų žalio pieno tiekėjų stiprinti savo derybinę galią per kooperaciją, nei skatintų perdirbėjus didinti supirkimo kainą – kadangi visuomet būtų galima išrašinėti čekį dar vienai vyriausybei“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Pasak ministrės pirmininkės, „pieno krizė“ kilo, nes po labai aukštų kainų 2022 m., dalis pasaulinių maistų kainų staigiai koregavosi, nors ir išlieka aukštesnės, nei ilgametis vidurkis. Tuo metu Lietuvos pieno sektoriuje labai didelė superkamo pieno dalis naudojama eksportuojamai produkcijai pagaminti, aiškina ji.

„Dėl ko pramonės įmonės savo konkurencingumą siekia išlaikyti mažindamos supirkimo kainą (...) tiems pieno tiekėjams, kurių derybinė galia yra pati mažiausia“, – sakė I. Šimonytė.

Ji pastebėjo, kad supirkimo kainos iš tikrųjų labiausiai sumažėjo būtent mažiausiems pieno ūkiams.

„Mano turimi vasario duomenys rodo, kad 70 proc. žalio pieno buvo supirkta kaina tarp 35–70 ct/kg. Kai tuo tarpu didžioji dalis ūkių, kurie pardavė likusius 30 proc., gavo mažesnę kainą“, – teigė I. Šimonytė.

Nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie Žemės ūkio ministerijos, Vyriausybės, o ketvirtadienį didelio masto protestas planuojamas Seimo prieigose.

Ūkininkų atstovai teigia, jog pieno supirkimo kainos nukrito tiek, kad nebepadengia gamybos savikainos, o vien tam, kad galėtų išsilaikyti, jiems reikia 40 mln. eurų paramos.

Įtampai sumažinti ministerija praėjusį antradienį pasiūlė skirti 37–38 eurų paramą už laikomą karvę – iš viso šiai trumpalaikei priemonei numatoma skirti 8 mln. eurų.

Tuo tarpu dar vasarį žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kreipėsi į už žemės ūkį atsakingą Europos Komisijos pareigūną Januszą Wojciechowskį, prašydamas suteikti „skubią išskirtinę paramą“ Lietuvos pieno gamintojams iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Tiesa, tuomet eurokomisaras K. Navickui adresuotame laiške skirti prašomos paramos dar nesutiko.

K. Navickas Briuselyje viešėjo ir šią savaitę, kur klausimas buvo aptartas darkart. Antradienį ŽŪM skelbė, jog kartu su Latvijos kolega Didziu Šmitu, J. Wojciechowskio prašoma iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.

Pasak ministerijos, Lietuvos ir Latvijos prašymą dėl paramos pieno sektoriui palaikė Lenkija, Vokietija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, o susirūpinimą dėl prastėjančios ir nerimą keliančios padėties šiame sektoriuje taip pat išsakė Estija, Suomija, Graikija ir Kroatija.

Tuo tarpu eurokomisaras nurodė, kad EK atidžiai vertins situaciją, teigia ŽŪM.