Prezidento vyriausias patarėjas saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigia, kad krašto apsaugos finansavimas iki 3 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP) Lietuvoje galėtų didėti jau kitais metais. Tiesa, tai galėtų įvykti dar ir šiemet, jei metų eigoje nebus peržengtas 4,9 proc. biudžeto deficitas, pastebi K. Budrys.

„Kai sutarsime, kad jau turime indikuojančius skaičius, kad mes jau galime pasiskolinti ir neperžengti 4,9 proc. deficito, mes privalome didinti gynybos finansavimą jau šiais metais“, – TV3 televizijai sakė prezidento patarėjas.

Pasak K. Budrio, finansavimo gynybai didinimas kitąmet – jau planuose, tačiau ar jį išties pavyks įgyvendinti, dar lieka neaišku.

„Įvairiuose svarstymuose, ką papildomo turėtume daryti krašto apsaugos sistemoje, visi šie papildomi dalykai išplėsti – pajėgas plėsti, jas sunkinti“, – teigė K. Budrys.

Apie tai 2022-ųjų gruodį kalbėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė.  

„Norėčiau priminti, jog tvirtinant 2023 metų biudžetą yra numatytos finansavimo grindys, kurios yra tokios pačios kaip šiais metais, tai yra ne mažiau kaip 2,52 proc. BVP. Tačiau yra numatytos papildomos išlaidos ir galimybė tas išlaidas papildomai didinti, jeigu deficito erdvė Vyriausybei suteiks tokią galimybę“, – metų pabaigoje teigė I. Šimonytė.

Premjerė akcentavo, kad Lietuvos realios išlaidos gynybai bet kokiu atveju sieks 2,5-3 proc. nuo BVP.