Jei Rusijai iš karto būtų buvęs pasiųstas nedviprasmiškas signalas, būtume išsaugoję tūkstančių žmonių gyvybes, nebūtume tapę žiaurių karo nusikaltimų ir prieš Ukrainos tautą vykdomo genocido liudytojais, 12-oje Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos sesijoje sakė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Asamblėjos sesiją atdarė trijų parlamentų pirmininkai – V. Čmilytė-Nielsen, Lenkijos Respublikos Senato Maršalka Tomašas Grodzkis ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Ruslanas Stefančukas, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad asamblėja posėdžiauja jau devintą mėnesį, vykstant žiauriam Rusijos karui prieš Ukrainą, kuris šio regiono valstybėms nebuvo netikėtas. Deja, neryžtingumo ir nuolaidžiavimo kainą tenka moka ne tik Ukrainai, bet ir tarptautinei bendruomenei – išaugusiomis energetinių resursų kainomis, infliacija, strateginiu neapibrėžtumu, sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad trišalis Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimas yra natūralus visų trijų valstybių siekis kurti savo ir regiono ateitį išnaudojant tradicinės istorinės ir kultūrinės bendrystės privalumus: „Liublino trikampio formato istorija rodo, koks tai buvo įžvalgus žingsnis, o Ukrainai artėjant narystės ES link ir siekiant narystės NATO, mūsų trišalio bendradarbiavimo svarba tik augs. Tikiu, kad vieną dieną prie formato prisijungs Baltarusija. Taip būtų iki galo išnaudotas regioninio bendradarbiavimo potencialas ir užtikrinta mūsų saugi bendra ateitis kartoms į priekį.“

Lenkijos Respublikos Senato Maršalka T. Grodzkis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu tikėtis, jog Rusija pakeis savo kursą – naivu: „Europinė tvarka, kurią sukūrėme po Sovietų Sąjungos žlugimo, yra griaunama ir mus bandoma sugrąžinti į šaltojo karo laikus. Esant tokiai situacijai, bet kokios viltys grįžti prie Vakarų ir Rusijos bendradarbiavimo yra tik iliuzija. (...) Jokių kalbų su Rusija, kol paskutinis kareivis nepaliks Ukrainos teritorijos.“

Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas R. Stefančukas taip pat akcentavo Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos istorinę bendrystę ir dėkojo už aktyvią paramą šiandien. Ukrainos parlamento vadovas kalbėjo apie Ukrainos poreikius dabartiniame karo etape: galingas oro gynybos priemones, pagalbą atkuriant energetikos sistemą, finansinę pagalbą, rašoma pranešime.

Jis teigė, kad visi kaltieji dėl agresijos nusikaltimų turėtų būti kuo greičiau patraukti atsakomybėn, o Ukraina turėtų susigrąžinti visas tarptautinės teisės dokumentais įtvirtintas teritorijas. R. Stefančukas sakė tikįs, kad Baigiamasis dokumentas, kurį šiandien priims Asamblėja, „bus svarbus signalas kitiems parlamentams, vyriausybėms ir šalims, kad Ukraina, Lenkija ir Lietuva ir toliau eis greta iki galutinės Ukrainos pergalės“.

Toliau parlamentarai posėdžiaus asamblėjos komitetuose, asamblėja tęs darbą plenariniame posėdyje, kurio pabaigoje numatoma priimti Baigiamąjį dokumentą.