Pasaulio banko ekspertams įvertinus Lietuvos mokesčių sistemos spragas, ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad ir ši tarptautinė institucija pastebi joje egzistuojantį „gyvūlių ūkį“.

Anot jo, „nesusiėmus ir nesutvarkius“ savos mokesčių sistemos, Lietuvos ekonomikos augimas galėtų ženkliai sulėtėti, „o tai gali nubraukti mūsų viltis kada nors gyventi taip gerai, kaip Vakarų Europoje“.

Tačiau, Ž. Maurico teigimu, atlikti „elementarią mokesčių sistemos higieną“ neužteks, kadangi Lietuvoje ji turi būti patraukli investuotojams bei darbuotojams, dėl kurių konkuruojama su Europos Sąjungos šalimis.

„Svarbesnis iššūkis Lietuvai yra sukurti konkurencingą mokesčių sistemą - ypač augant tarptautinei darbuotojų migracijai (dėl išpopuliarėjusio nuotolinio darbo). Lietuva pagal kainų lygį praktiškai pasivijo ES vidurkį, tad jau nebėra pigi šalis. Todėl nuo šiol kaip lygus su lygiais turės konkuruoti su ES senbuvėmis - tiek dėl investicijų, tiek dėl darbuotojų“ – „Facebook“ trečiadienį rašo ekspertas.

„Lietuvai nebepakaks turėti tiesiog gerą, skaidrią ir teisingą mokesčių sistemą - Lietuvai reikės turėti geriausią, skaidriausią, teisingiausią ir konkurencingiausią mokesčių sistemą“, – akcentuoja jis.

Vis tik, kol kas, Ž. Maurico vertinimu, šalies politikai nesiima būtinų veiksmų, o, vietoje to, „žengia žingsnį į priekį – du atgal“, priimdami ir svarstydami naujas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas.

„Kol kas judame priešinga kryptimi, įvedėme begalę PVM lengvatų, kurios tik dar labiau sujaukė mūsų mokesčių sistemą ir padidino socialinę atskirtį. Pavyzdžiui, PVM lengvata centriniam šildymui didina turtinę atskirtį, o PVM lengvata viešojo maitinimo paslaugoms - pajamų atskirtį“, – akcentuoja ekonomistas.

Jis pabrėžia, kad Lietuvoje mokesčių dydis nustatomas ne pagal uždirbamas pajamas, o mokesčių mokėtojo statusą (tipą, dydį, veiklos ar pajamų rūšį).

Tokia sistema, ekonomisto įsitikinimu, didina neteisingumo jausmą visuomenėje, skatina nesąžiningą konkurenciją, mokesčių slėpimą, šešėlinę ekonomiką, stabdo įmonių steigimąsi ir augimą, taip pat didina socialinę atskirtį.

„Lietuvoje iš viso yra net 72 skirtingi mokesčių režimai!!!“, – pažymi Ž. Mauricas.

„Tokia mokesčių sistema (...) yra tikras košmaras mokesčių inspektoriams ir tikras rojus mokesčių konsultantams“, – sako jis.

Ekonomistas siūlo pasinaudoti Airijos pavyzdžiu, kurios politinės partijos 1987 metais susitarė netrukdyti viena kitai vykdyti svarbių ekonominių reformų, darbuotojai, darbdaviai ir vyriausybė – kelti darbo užmokestį, tačiau kartu mažinti mokesčius.

Pirmadienį Lietuvoje viešėję Pasaulio banko atstovai pabrėžė daugiau nei dvigubai už ES vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo PVM atotrūkį bei pajamų nelygybę. Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamos apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau.

Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad Finansų ministerija jau parengė ir koalicijos partneriams pateikė mokesčių sistemos pertvarkos pasiūlymus, o diskusijos dėl mokesčių galėtų grįžti po to, kai Seime bus priimtas kitų metų biudžeto projektas.

Antradienį Seime ji tikino, kad šiuo metu yra dar sunku pasakyti, kokie mokestiniai pakeitimai ir kokias pajamas jų dėka gautų valstybė, tačiau gavus politinius vertinimus, skaičiavimai bus pateikti visuomenei.